« Grįžti į svetainę  www.vyras.lt

Povandeniniai robotai

  • 221 diena Atlante
  • Lėtapėdis sklandytuvas
  • Be sraigtų!
  • Studentai valdė, narai valė
  • Taikūs tikslai
Žurnalas Vyras.lt | Nr. 017 | Povandeniniai robotai

2009 metų gruodžio 4 dieną prie Ispanijos miesto Baiona buvo pasitiktas povandeninis robotas „Scarlet Knight“, kuris pirmasis įveikė Atlanto vandenyną, perplaukdamas jį iš Amerikos į Europą. Mokslininkai teigia, kad ateityje mūsų vandenynuose bus daug tokių povandeninių robotų, atliekančių įvairiausius darbus.

221 diena Atlante

Į povandeninį laivą jis nepanašus. „Scarlet Knight“ labiau panašus į torpedą. Tik nudažytas linksma, ryškiai geltona spalva, kad jį būtų galima lengviau rasti. 2009 metų balandžio 27 dieną jis buvo paleistas iš Naujojo Džersio valstijos (JAV) uosto Tuckerton į Atlantą. Po 221 dienos jį pasitiko prie Ispanijos krantų. Per tą laiką „Scarlet Knight“ nuplaukė 7 400 kilometrų. Simboliška, kad „Scarlet Knight“ atplaukė į Ispanijos miestą Baiona, nes būtent čia pirmą kartą Europa išgirdo apie Ameriką, kai prieš daugiau nei 500 metų (1493 m.) Baiona uoste prisišvartavo Kolumbo škuna „Pinta“.

Lėtapėdis sklandytuvas

„Scarlet Knight“ ne tik plaukė. Būdamas vandenyje šis povandeninis robotas rinko informaciją apie įvairius vandenyno reiškinius — sroves, temperatūrą, druskingumą. Tačiau, nepaisant to, kad „Scarlet Knight“ yra mokslinio tyrimo laivas, jūroje jis plaukė kaip didžiausias slapukas — aparatas neturėjo įprastų variklių ir sraigtų, todėl jį aptikti hidroakustiniais prietaisais, kuriais vandenynuose užfiksuojami povandeniniai laivai, nėra lengva. „Scarlet Knight“ judėjo panašiai kaip sklandytuvas, išnaudodamas savo sparnų keliamąją galią. Aišku, vidutinis greitis buvo labai mažas — elementariais aritmetiniais veiksmais galime apskaičiuoti, kad jei „Scarlet Knight“ per 221 dieną įveikė 7 400 km, tai per valandą jis turėjo nuplaukti tik 1,4 km.

Be sraigtų!

„Scarlet Knight“ nėra technikos stebuklas. Nėra jis ir koks išskirtinis — tai kompanijos „Teledyne Webb Research“ serijiniu būdu gaminamas povandeninis „Slocum“ tipo sklandytuvas („glidder“), sukurtas beveik prieš 20 metų. Šis aparatas yra nedidelis, automatiškai veikiantis povandeninis laivukas, sugebantis plaukti be sraigtų. Jis gali panerti ir išplaukti į vandens paviršių, nes savo plūdrumą reguliuoja arba balastinę talpą užpildydamas vandeniu, arba įleisdamas į ją suspausto oro. Tokį judėjimą žemyn–aukštyn, t. y. vertikalia kryptimi, povandeninio robotuko sparnai paverčia judėjimu horizontalia kryptimi. Yra kelios tokių robotukų modifikacijos, pavyzdžiui, versija su šiluminiu varikliu gali dirbti labai ilgai: vandenyje išbūti 54 metus, per tą laiką nuplaukti 40 000 km ir būti įvairiuose gyliuose — nuo vandens paviršiaus iki 2 km gelmės. Versijos su elektriniu varikliu įkrovus bateriją dirba trumpiau.

Tos pačios „Teledyne Webb Research“ kompanijos povandeninis robotukas APEX yra 1,3 m ilgio ir 16,5 cm skersmens. Sveria jis tik 26 kg, tačiau pasauliniame vandenyne autonomiškai gali dirbti 4 metus, per tą laiką atlikdamas 150 ciklų panėrimas–iškilimas ir pasiekdamas maksimalų 2 km gylį. Tokiam aparačiukui nurodamas konkretus maršrutas ir jis juo plaukia, įvairiais savo davikliais fiksuodamas tam tikrus parametrus, pavyzdžiui, vandenyno vandens druskingumą, sroves ir t. t. Mokslininkams, paleidusiems povandeninį robotą, nereikia informacijos laukti tiek dienų, kiek robotukas išbūna jūroje. Kai tik povandeninis robotukas išnyra, pasinaudodamas palydoviniu ryšiu jis persiunčia informaciją. APEX robotukai į vandenyną dažniausiai patenka iš dangaus — jie išmetami iš krovininio lėktuvo „C130 Hercules“, kartais paleidžiami iš 20 mazgų (36 km/h) greičiu plaukiančių laivų.

Jie labai populiarūs — 19 valstybių turi APEX robotukus, o pagaminta jų daugiau nei 4 000 vienetų.

Studentai valdė, narai valė

Nepaisant to, kad povandeniniai robotai įvairius uždavinius vandenynuose  sprendžia seniai, „Scarlet Knight“ perplaukimas per Atlantą — vienas ryškiausių šios tyrinėjimo srities įvykių, sulaukusių didžiausio atgarsio. Iki praėjusių metų gruodžio buvo tylu — povandeniniai robotukai dirbo savo darbą ir nelabai ką, išskyrus specialistus, domino.

„Scarlet Knight“ jūroje praleido 8 mėnesius. Jis buvo valdomas palydoviniu ryšiu, ir tą darė Naujajame Džersyje įsikūrusio Rutgers universiteto studentai ir mokslininkai. Kadangi „Scarlet Knight“ plaukė labai nedideliu greičiu, buvo būtina jo kelionės trajektoriją optimizuoti taip, kad padėtų ir vandenyno srovės. Todėl pasižiūrėjus į maršruto, kurį įveikė „Scarlet Knight“, žemėlapį, gali susidaryti įspūdis, kad povandeninį robotuką vairavo girti studentai.

Be žmogaus „Scarlet Knight“ Atlanto greičiausiai nebūtų įveikęs — įpusėjus kelionei buvo būtina nuvalyti robotuko korpusą, nes jis buvo aplipęs jūros organizmais. Tai padarė narai.

Atlantą įveikti povandeninis robotukas bandė ir anksčiau, 2008 metais. Tačiau ta kelionė baigėsi ties Azorų salomis — įveikęs 6 000 km povandeninis robotas dingo.

Taikūs tikslai

Pagrindinė povandeninių robotų užduotis — ekologinis vandenyno monitoringas. Šiais aparatais domisi ir kariškiai, nes unikalus jų judėjimo būdas vandenyne juos padaro nematomus. Be to, jie gali labai ilgai dirbti ir būti gana tiksliai valdomi, taigi ir panaudoti šnipinėjimui. Tačiau nelįskime į karinius reikalus ir nesvarstykime, kas būtų, jei povandeninis robotukas šnipas atplauktų į Klaipėdos uostą — šie linksmai nudažyti povandeniniai laivukai dirba taikų darbą, o jų surinkta informacija leidžia tiksliai modeliuoti tam tikrų vandenyno parametrų būklę. Kuo tokių robotų bus daugiau, tuo modelis tikslesnis. Mokslininkai teigia, kad netolimoje ateityje povandeninių robotų turėtų gerokai padaugėti, nes daugėja ekologinių problemų, vadinasi, reikės vis daugiau ir tikslesnių duomenų iš įvairių vandenyno vietų.


Skaitytojų komentarai

 Numeriai: Straipsniai: