« Grįžti į svetainę  www.vyras.lt

Pasaulio naujienos

  • Kavos Mona Liza
  • Iš vabalų gyvenimo
  • Vyrams labai svarbi... kitų vyrų nuomonė
  • Sunku būti aukle
  • Smūgis į žmogų
  • Emigruoja ir iš Vokietijos
Žurnalas Vyras.lt | Nr. 017 | Pasaulio naujienos

Kavos Mona Liza

Sidnėjuje kasmet vyksta „The Rocks Aroma Festival“, kurio metu pristatomos naujovės ir pasiekimai kavos, arbatos, kakavos bei saldumynų gaminimo srityje. Praėjusių metų festivalio svečiai turėjo progą ne tik paskanauti šviežiausių naujienų, bet ir pasigrožėti iš kavos puodelių sukurta garsaus paveikslo „Mona Liza“ kopija. Septyni australai darbavosi 3 valandas ir panaudojo 3 604 puodelius kavos. Įvairiomis proporcijomis su pienu skiesta kava sukūrė reikiamas spalvas ir atspalvius. Štai iš tų atspalvių, tiksliau, puodelių, ir buvo sudėliotas paveikslas.

 

Iš vabalų gyvenimo

Žmonės mėgsta puoštis tikrais vabalais: vienas gintare „užmarinuotą“ priešistorinę musę nešiojasi, kitas ant sienų prikabina smeigtukais pervertų drugelių lavonėlių. Menininkas iš JAV Mike‘as Libby pasakoja, kaip vieną dieną rastas negyvas vabalas jį įkvėpė keistiems eksperimentams: „Mąsčiau, kad vabalas atrodo ir veikia labai panašiai kaip mechaninis prietaisas, taigi nusprendžiau juos sujungti. Po kurio laiko išskrodęs vabalą ir jį papuošęs laikrodžio detalėmis bei dalimis, sukūriau nuostabią mažą skulptūrėlę.“

Mike‘o įkurta studija „Insect Lab“ šiuos meno kūrinius kuria kartu su Ponu Dievu: menininkai ima negyvus nariuotakojus ir patobulina jų dizainą, naudodami įvairias senovinių rankinių bei kišeninių laikrodžių detales — Mike‘as tvirtina, kad panaudoja kiekvieną laikrodžio detalę. Taip pat į skulptūras patenka ir keisčiausios senų siuvimo mašinų ar spausdinimo mašinėlių detalės.

Jei norite kokio nors „tiuninguoto“ vabalo arba pageidaujate kiek kitokio dizaino, menininkas nesimaivydamas sako: „Tik paprašykite, ir užsakymas bus įgyvendintas!“

 

Vyrams labai svarbi... kitų vyrų nuomonė

Australijos Melburno universiteto mokslininkai sumanė patyrinėti tai, ką jie pavadino „persirengimo kambario sindromu“. Manoma, kad vyrai kur kas labiau jaudinasi dėl to, ką apie jų kūną pamanys kiti vyrai, o ne jų partnerė. Buvo apklausta 500 vyrų iš įvairių pasaulio šalių — jie nurodė savo lytinio organo dydį ir atsakė į klausimus, pagal kuriuos buvo mėginta nustatyti, kokią įtaką varpos ilgis turi savo kūno vertinimui ir psichinei sveikatai. Kaip ir buvo tikėtasi, paaiškėjo, kad vyrus kur kas labiau jaudina, ką apie jų proporcijas pamanytų kiti vyrai, o ne tai, kokią įtaką lytinio organo dydis turėtų lytinio gyvenimo kokybei. Beje, apklausa buvo atliekama internetu, ir tyrėjai buvo nustebinti, kad vyrai nepadidino tikrųjų skaičių, o nurodė vidutiniškai 10–15 cm ilgį — tai laikoma norma.

Taip pat buvo pastebėta, kad ilgesnį lytinį organą turintys vyrai labiau pasitikėjo savimi, buvo geresnės fizinės būklės ir geriau vertino savo kūną. Be to, vyrai, labiau patenkinti savo proporcijomis, rečiau naudojosi internetinėmis pažintimis ir erekciją gerinančiais vaistais. Tačiau jei vyras yra nutukęs, nepadeda net dydis: tokie vyrai mažiau pasitiki savimi, mažiau patenkinti savo kūnu ir pažintis dažniau mezga internetu, o ne realiame gyvenime.

 

Sunku būti aukle

Didžiojoje Britanijoje tėvų klubo „Bounty“ užsakytas tyrimas parodė, kad dauguma tėvų vaikų priežiūrą laiko kur kas sudėtingesnę nei „įprastą“ darbą. Buvo apklausta 3 000 vyrų, iš kurių 62 proc., tai yra beveik du trečdaliai, pareiškė, kad biure jie pailsi nuo bendravimo su savo vaikais, o 70 proc. — kad džiaugiasi galį vaikus palikti jų motinoms. 65 proc. apklaustųjų namuose su vaikais esančių moterų darbą laiko pačiu sunkiausiu. O ketvirtadalis prisipažino tyčia darbe pasiliekantys ilgiau, kad reikėtų mažiau būti su vaikais.

Dar kiti tyrimai, atlikti kitame pasaulio pakrašty, Australijoje, parodė, kad tėvai su savo vaikais praleidžia niekingai mažai laiko: australai tėveliai savo vaikams darbo dieną skiria vidutiniškai po vieną minutę laiko ir kiek daugiau savaitgaliais. Tiesa, Australijos situacija nėra būdinga visoms išsivysčiusioms šalims: JAV, Italijoje, Prancūzijoje, Danijoje tarp vyrų ir moterų vaikų auklėjimo fronte esama kur kas mažiau nelygybės. Tačiau ir šiose šalyse vyrai su savo vaikais laiką leidžia tik tuomet, kai jie yra laisvi, o motinos jais rūpinasi kiekvieną dieną.

 

Smūgis į žmogų

Kanados mokslininkų teigimu, Žemę kasmet atakuoja 21,3 tonų įvairaus dydžio meteoritų, kurių tik 9 proc. pasiekia planetos paviršių. Tie patys mokslo vyrai apskaičiavo tikimybę, kada atėjūnas pataikys į žmogų ar statinį. Anot jų, Šiaurės Amerikoje galimybė meteoritui pataikyti į žmogų sudaro vieną atvejį per 180 metų, o į pastatą — aštuonis per 10 metų. Tokiu atveju amerikiečiai kurį laiką gali būti ramūs, nes meteorito pataikymas į žmogų užfiksuotas ne taip seniai — 1954 metais Alabamos valstijoje. Anna Elizabetha Hodges snūduriavo kambaryje, kai apie 4 kilogramų dydžio meteoritas pramušė namo stogą ir krisdamas į kambarį kliudė moters ranką bei klubą.

Kosminio kūno kritimas buvo stebimas trijose valstijose, tad nenuostabu, kad JAV oro pajėgos iškart atsiuntė sraigtasparnį meteoritui konfiskuoti. Nukentėjusiosios vyras pasisamdė advokatą ir po metų neprašytą svečią atgavo. Savininkai meteoritą norėjo parduoti ir už gautus pinigus suremontuoti stogą. Iškart po įvykio jiems buvo pasiūlyta 5 000 dolerių, tačiau, kol Hodges atgavo derybų objektą, pirkėjų susidomėjimas atslūgo. Galų gale, nepaisydama vyro norų meteoritą parduoti, moteris jį atidavė muziejui.

 

Emigruoja ir iš Vokietijos

Šeši iš dešimties lietuvių bent kartais pamąsto apie emigraciją. Oficialiais duomenimis, nuo Nepriklausomybės atgavimo iš Lietuvos jau emigravo daugiau kaip pusė milijono gyventojų, o per praeitus metus buvo užfiksuotas didžiausias iki šiol emigrantų skaičius. Lietuvos politikai jau ne vienerius metus suka galvą, kaip būtų galima spręsti emigracijos problemą. Ir ne tik jie: kitos Europos Sąjungos šalys taip pat susiduria su darbo jėgos potvyniais bei atoslūgiais, tik jų problemos nuo mūsų kiek skiriasi.

Net tokia imigrantus traukusi šalis kaip Vokietija užfiksavo pirmąjį per pastaruosius 24 metus emigracijos balanso padidėjimą: susumavus 2008 metų rezultatus aiškėja, kad į šalį atvyko mažiau žmonių nei iš jos išvyko. Kaip rodo statistiniai duomenys, į šalį atvykstančių imigrantų skaičius jau kelerius metus išlieka stabilus (nors apie dešimtąjį dešimtmetį į šalį kasmet atvykdavo apie milijoną žmonių), tačiau labai išaugo emigracija. Iki šiol Vokietijoje daugiausiai kitataučių sudaro turkai (25,1 proc.) ir kitų ES šalių piliečiai (35 proc.).

Per pastaruosius metus Vokietija pamažu įveda naujas taisykles imigrantų integracijai į vokiečių visuomenę. 2009 metų lapkritį buvo paskelbta, kad į šalį atvykę migrantai privalės pasirašyti vadinamąjį „integracijos kontraktą“. Šis dokumentas įpareigos imigrantą suprasti ir gerbti Vokietijos vertybes — žodžio ir tikėjimo laisvę, moterų ir vyrų lygias teises. Be to, iki šiol būtina legalizacijos Vokietijoje sąlyga išlieka vokiečių kalbos mokėjimas. Apskritai Vokietijoje ir Austrijoje darbo migrantų apribojimai yra vieni griežčiausių ES naujokėms: Vokietijos valdžia savo rinką Rytų Europos migrantams uždarė iki 2011-ųjų.

 

 

Skaitytojų komentarai

 Numeriai: Straipsniai: