« Grįžti į svetainę  www.vyras.lt

Kai ore mažai vietos

  • Keli rekordai
  • Techninės problemos
  • Numuštas
  • Ore
  • Viršgarsinis
  • Terorizmas
  • 2009-ieji
  • Lietuva
  • Patys pavojingiausi
  • Apie statistiką
  • ĮDOMU
Žurnalas Vyras.lt | Nr. 016 | Kai ore mažai vietos

Vidas Gavelis

Nuo pirmųjų žmogaus bandymų skristi, mėginimus lydėjo nesėkmės, kartais pasibaigiančios mirtimis. Tačiau tai išradėjų nesustabdė. Galų gale atsirado išties galintys skristi aparatai. Sėkmingi išradimai leido skraidinti vis daugiau žmonių, reaktyviniai varikliai smarkiai sumažino avarijos tikimybę, kartu padidindami keleivių saugumą, tačiau oro lainerių katastrofos vis tiek vyksta ir nusineša šimtus gyvybių.

 

Pirmasis tragiškas atsitikimas, susijęs su palyginti moderniais lėktuvais, įvyko 1908 m. Vienas iš brolių Wrightų — Orville‘as, tą dieną savo išrastą lėktuvą „Wright Flyer“ demonstravo JAV armijos atstovams. Beje, šis 1903-aisiais sukurtas motorinis aparatas laikomas pirmuoju pasaulyje, pakilusiu į orą, tačiau jis buvo toks slaptas ir taip saugomas nuo kopijuotojų, kad plačiau pagarsėjo tik 1908 m.

Taigi rugsėjo 17-ą JAV leitenantas Thomas Etholenas Selfridge‘as sėdo į keleivio vietą ir „Wright Flyer“ atsiplėšė nuo žemės. Sukant penktąjį ratą nustojo veikti dešinysis lėktuvo propeleris — aparatas nosimi smigo žemyn. Pilotas išjungė variklį ir privertė lėktuvą sklęsti apie 23 metrus, tačiau jis vis tiek priekiu trenkėsi į žemę. 26-erių Selfridge‘as žuvo. Orville‘ui lūžo keli šonkauliai, dubens kaulas, šlaunikaulis ir t. t., tačiau po 7 savaičių jį iš ligoninės išleido. Selfridge‘ą galbūt būtų išgelbėjęs paprasčiausias šalmas.

Wrighto lėktuvas pasiekdavo maksimalų 48 km/h greitį, jo ilgis — 6,43 m, sparnų ilgis — 12,29 m. Tuščias lėktuvas svėrė 274 kg.

Keli rekordai

1977 m. kovo 27 d. Tenerife, Los Rodeos oro uoste, susidūrė du „Boeing 747“ oro laineriai. Dėl ryšio trikdžių, pilotų ir dispečerio nesusikalbėjimo, taip pat neteisingo pranešimų interpretavimo lėktuvai kaktomuša trenkėsi dar žemėje. Kompanijos „Pan American“ lainerio kapitonas KLM „Boeing“ pastebėjo atstumui sumažėjus iki 700 metrų. Jis savo lėktuvą įgreitino iki maksimalaus greičio ir stengėsi jį pasukti į kairę nuo pakilimo tako. Vėliau komisija nustatė, kad jam pritrūko tik 10 sekundžių...

KLM „Boeing“ kapitonas, pastebėjęs susidūrimo išvengti mėginantį lėktuvą, pabandė staiga pakilti. Jo laineris trenkėsi uodega į žemę ir vilkosi apie 20 metrų. Galų gale kompanijos KLM aparatas pakilo, tačiau nebuvo pakankamas aukštis. Lėktuvai susidūrė, žmonės pradėjo šokinėti per atsivėrusias skyles, kilo gaisras ir nugriaudėjo sprogimai.

Iš viso žuvo 583 žmonės. Kompanijos KLM lėktuve mirė visi 234 keleiviai ir 14 įgulos narių, o iš skridusių „Pan American“ gyvas liko 61 žmogus — jie buvo lėktuvo priekinėje dalyje. Išgyveno ir kapitonas, antrasis pilotas bei borto inžinierius.

Įvykį tyrė net 70 žmonių komisija. Siekiant išvengti panašių nutikimų, lėktuvų ekipažams liepta atsakinėti ne trumpais „OK“ ir „Roger“, bet atsiliepimuose kartoti svarbiausius nurodymų žodžius.

Ši oro katastrofa į istoriją pateko kaip didžiausia pagal aukų skaičių ir stambiausia lėktuvams susidūrus ant žemės.

Techninės problemos

1985-aisiais „Japan Airlines“ lėktuvas „Boeing-747 SR“ skrido iš Tokijo tarptautinio oro uosto į Osaką, tačiau Gunmos prefektūroje, po 12 minučių skrydžio, subyrėjo lėktuvo kilis. Iškart po to išryškėjo kiti techniniai nesklandumai: salone nukrito slėgis, atsisakė hidraulika. Nusileidus iki 4 100 metrų aukščio laivo vadas pranešė, kad lėktuvas nevaldomas. Įgula lėktuvą bandė gelbėti keisdama variklių trauką, tačiau 2 100 metrų aukštyje „Boeing“ dingo iš radarų ekranų. Prieš rėždamasis į kalną lėktuvas ratus ore suko apie pusvalandį: daugelis keleivių lėktuvo kritimo metu artimiesiems parašė atsisveikinimo laiškelius.

Avarijos padariniai buvo baisūs. Žuvo 505 keleiviai ir 15 įgulos narių. Per stebuklą išsigelbėjo 4 moterys. Tai didžiausia vieno lėktuvo katastrofa istorijoje.

Vėliau tyrimo komisija nustatė, kad katastrofos priežastys atsirado dar 1978 metais, kai lėktuvas kildamas kliudė pakilimo taką ir pažeidė pertvarą, nehermetišką lėktuvo dalį atskiriančią nuo slėgį palaikančios zonos. Žinoma, po to „Boeing“ inžinieriai padarė remontą, tačiau ne viskas pavyko idealiai, suveikė gedimų senėjimo efektas. Kiekvienas kitas skrydis įtrūkimus metale tik didino, kol galų gale pertvara neišlaikė.

Atsakomybę dėl avarijos prisiėmė „Japan Airlines“, nes tinkamai nepatikrino remonto darbų. Kompanijos prezidentas atsistatydino, o vienas iš jos inžinierių nusižudė.

Numuštas

Keleivinį „Iran Air“ lėktuvą „Airbus A300B2-203“ 1988 m. liepos 3 d. virš Persų įlankos numušė JAV jūrų laivyno raketa. Lėktuvas skrido į Dubajų tarptautiniu 35 kilometrų pločio oro koridoriumi ir skrydis turėjo trukti tik 28 minutes.

Vieningos nuomonės, kaip dažniausia būna, nėra. JAV teigė, kad „Airbus A300“ skrido profiliu, panašiu į kovinio lėktuvo F-14A skrydį, į bandymus susisiekti per radiją neatsakinėjo. Būtent todėl kreiseris paleido dvi raketas, nuo kurių lėktuvas lūžo į kelias dalis ir nukrito į jūrą.

Iranas tvirtino, kad tai ne nelaimingas atsitikimas, o nusikalstamas aplaidumas arba tyčinis agresijos aktas. Ir tai turi būti nagrinėjama kaip tarptautinis nusikaltimas.

Oficialus tyrimas ir nepriklausomi šaltiniai nurodo daug dalykų, kurie galėjo turėti įtakos nelaimingam įvykiui. Tai ir menka kreiserio komandos patirtis dirbant su civiliais aviadispečeriais, ir Irano lėktuvo nuokrypis 5 kilometrais nuo oro koridoriaus centro (tai nebūdinga keleiviniams lėktuvams), ir tam tikri karinės įrangos bei istorijos Persų įlankoje niuansai.

Katastrofos metu žuvo 290 žmonių (iš jų 16 — įgula), ir tai tapo didžiausia žmonių aukų atžvilgiu katastrofa numušus vieną lėktuvą.

Nepaisant to, kad JAV savo kaltės nepripažino, 1996 m. jos sutiko Iranui išmokėti 131,8 milijonų dolerių kompensaciją už žuvusiuosius, ir pavadino tai vienpusiu geros valios aktu. Mokestis nutraukė Irano 1989-aisiais Tarptautiniame teisme iškeltą bylą.

Tragedijai atminti Iranas išleido pašto ženklą, kuriame pavaizduota, kaip raketa iš kreiserio su JAV vėliava pataiko į keleivinį lėktuvą.

Ore

Per didžiausią katastrofą, įvykusią ore susidūrus dviem lėktuvams, 312 žmonių žuvo lėktuvuose ir 37 ant žemės. 1996 m. lapkričio 12 d. bendrovės „Kazakhstan Airlines“ transporto lėktuvas Il-76 pakilo iš Kazachstano Čimkento oro uosto skrydžiui į Delį. Lėktuvas skraidino 26 suaugusiuosius ir 1 vaiką. Ekipažą sudarė 10 asmenų. Po dviejų valandų skrydžio Il-76 pradėjo leistis. Iki žemės buvo likę 15 minučių.

Tuo metu iš Delio oro uosto pakilo į Saudo Arabiją skrendantis „Saudi Airways“ lėktuvas „Boeing-747“ su 312 žmonių. Pakilęs į 4 200 m aukštį arabų lėktuvas paprašė leidimo kilti toliau, tačiau jo negavo. Pilotai nurodymo nepatvirtino.

Il-76 buvo perspėtas, tad priešais atskrenda kitas lėktuvas. Tuo metu atstumas tarp jų buvo 20 kilometrų. Kazachstano lėktuvas skrido 300 m aukščiau, todėl lėktuvai neturėjo susidurti. Tada Il-76 nusileido iki 4 200 metrų — danguje tapo per mažai vietos dviem lėktuvams. Tuo metu, kai „Boeing“ įsirėžė į Il-76 iš apačios, abiejų lėktuvų greitis buvo apie 500 km/h. „Boeing“ užsidegė, pasigirdo sprogimai, lėktuvas pradėjo byrėti jau ore. O Il-76 pasidalijo į 3 dalis, tačiau nesprogo ir beveik nedegė — jis trenkėsi į žemę 8 kilometrai nuo „Boeing“. Gyvų neliko.

Viršgarsinis

Didžiausia viršgarsinio lėktuvo katastrofa įvyko 2000 m. liepos 25 d. Paryžiuje. „Air France“ keleivinis „Concorde“ patyrė avariją 90 sekundžių po pakilimo. Žuvo visi 100 keleivių, 9 ekipažo nariai ir 4 žmonės, buvę ant žemės. Speciali komisija tragediją tyrė apie pora metų. Pagal jos išvadas, lėktuvas pervažiavo per atitrūkusią metalinę kito lėktuvo detalę, besimėtančią ant pakilimo tako. Dėl to trūko padanga, jos gabalai pramušė degalų baką ir kilo gaisras. Kartu teigiama, kad lėktuvas buvo perkrautas beveik 6 tonomis, o lakūnai pakildami padarė net keletą klaidų.

Po tragiško įvykio metams su puse buvo sustabdyti visų „Concorde“ lėktuvų skrydžiai. Per tą laiką šio tipo lėktuvams sutvirtino bakus ir sumontavo padidinto atsparumo padangas. Nepaisant to, kad vėliau neatsitiko nė viena nelaimė, įvyko net keletas techninių incidentų ir vienas degalų nutekėjimas, todėl 2003-aisiais visų „Concorde“ komerciniai skrydžiai buvo nutraukti.

Šiuo metu visi išlikę minėto tipo lėktuvai laikomi įvairiuose muziejuose ir ekspozicijose.

Terorizmas

Dar vienas liūdnas rekordas buvo pasiektas 2001 m. rugsėjo 11 d. JAV. Tai visiems žinomas terorizmo aktas, kurio metu sugriauti Pasaulinio prekybos centro „broliai dvyniai“. Iš viso tuo metu žuvo apie 3 000 žmonių, ir šis skaičius tragediją padarė didžiausią pagal keleivinių lainerių katastrofų skaičių per vieną dieną, pagal vienos katastrofos aukų skaičių ir pagal teroristinio akto aukų kiekį.

2009-ieji

Didžiausia katastrofa įvyko birželio 1 dieną virš Atlanto vandenyno. „Air France“ lėktuvas A-330, skriejęs iš Rio de Žaneiro į Paryžių, rėžėsi į vandenį ir nusinešė 228 žmonių gyvybes. Katastrofos priežastys galutinai dar nėra ištirtos, tačiau pirminės komisijos išvados teigia, kad nerasta gaisro ar sprogimų pėdsakų, lėktuvas nesuiro ore, o greitėdamas trenkėsi į vandenį ir suiro tik po to. Nepripūstos gelbėjimo liemenės liudija apie tai, kad keleiviai nebuvo pasiruošę nusileisti ant vandens.

Lietuva

Su Lietuva susijusių katastrofų taip pat yra. 1969 m. birželio 22 d. karinis transportinis lėktuvas „An-12“ su 91 desantininku ir 5 įgulos nariais pakilo iš Kauno skrydžiui į Rezanę, tačiau Kalugos apskrityje ore susidūrė su keleiviniu Il-14. Pastaruoju skrido 24 žmonės. Gyvų neliko.

Patys pavojingiausi

Remdamasi statistika, „BusinessWeek“ sudarė pavojingiausių lėktuvų modelių sąrašą. Į jį įtraukti tik tie lėktuvai, kurių pasaulyje skraido bent 100 vienetų, atmesti visi su terorizmu susiję atvejai.

Pačiu pavojingiausiu pripažintas „Boeing-737 JT8D“. Viena katrastrofa, besibaigianti mirtimi, tenka 507 500 skraidymo valandų. Vis dėlto tai gan senas modelis, jis buvo gaminamas 1967–1988 m. 2008-ųjų pabaigoje dar skraidė 517 tokių „Boeing“. Šiuo metu juos naudoja neturtingiausios šalys. 2008 m. rugpjūtį beveik 30 metų turintis kirgizų „Boeing-737 JT8D“ sudužo netoli Biškeko, nusinešdamas 68 gyvybes.

Toliau pagal pavojingumą vardijami šie lėktuvai: „Il-76“, „Tu-154“, „Airbus A310“, „McDonnell-Douglas DC-9“, „Tu-134“, „Boeing 727“, „McDonnell-Douglas MD-80“, „McDonnell-Douglas MC-10“, „McDonnell-Douglas MD-11“ ir t. t.

Apie statistiką

Statistika, kaip ir reitingai, gali būti pateikta taip, kad būtų naudinga užsakovui. Pavyzdžiui, oro bendrovės, kalbėdamos apie katastrofos galimybes, skaičiuoja atsitikimus tūkstančiams kilometrų. O sausumos transportas nelaimingų atsitikimų dažnumą matuoja pagal kelionių kiekį arba kelionių laiką.

Vertinant apskritai, avarijų tikimybe vis dėlto labiausiai iš kitų išsiskiria motociklai. Kalbant apie lėktuvus, mėgstama kartoti, kad eismo įvykiuose žūva daugiau žmonių nei oro katastrofose. Profesorius Jeffas Rosenthalas apskaičiavo, kad sėkmingo lėktuvo nusileidimo tikimybė yra 99,9999815 proc.

Ir dar. Tikimybė žūti oro katastrofoje lygi ketvertuko gimimui. Ir ne bet kokio, o išnešioto natūraliai ir atsiradusio iš vieno kiaušinėlio.

ĮDOMU

1896 m. Otto von Lilienthalo sklandytuvą pagavo oro gūsis, ir šis aviacijos pionierius, nukritęs iš 15 m aukščio, susilaužė stuburą. Prieš mirdamas jis pasakė: „Aukos privalo būti paaukotos.“

Skrydžių metu žuvo tokie žinomi žmonės kaip J. Gagarinas ir A. de Saint-Exupery.

JAV, Arizonos dykumoje, yra didžiausios lėktuvų kapinės. Tiesa, jos vadinamos karinių lėktuvų rezerviniu fondu ir teigiama, kad esant būtinybei visi pusketvirto tūkstančio lėktuvų gali pakilti į orą.

„Aeroflot“ reiso 593 avarija įvyko dėl to, kad ekipažo vadas prie valdymo pulto leido pasėdėti savo sūnui.


Skaitytojų komentarai

 Numeriai: Straipsniai: