« Grįžti į svetainę  www.vyras.lt

Močiutė, biržoje uždirbusi pusę milijono eurų

  • Pradžia — 1 000 paveldėtų akcijų
  • Prekyba biržoje — telefonu
  • Kuo patrauklios bankų akcijos?
  • Prekybos strategija
  • Tikslas — turėti bent 1 000 akcijų
  • Prisvilęs blynas
  • Ponios I. Motz patarimai:
Žurnalas Vyras.lt | Nr. 016 | Močiutė, biržoje uždirbusi pusę milijono eurų

Rūta Beresnevičienė

 

Susipažinkite — ponia Ingeborga Motz (angl. Ingeborga Mootz), tipiška Vokietijos pensininkė. 87 metų moteris gyvena nedideliame Vokietijos miestelyje Gysene, kukliais baldais apstatytame bute, vairuoja seną „Opel“ automobilį. Jos šaldytuve rasite juodųjų serbentų sulčių, o buto sienos papuoštos pageltusiomis artimųjų nuotraukomis. Idealus statistinės vokietės pensininkės portretas, jei ne vienas „bet“... Ponia Motz — viena iš pačių sėkmingiausių privačių biržos prekeivių Vokietijoje.

 

Per aštuonerius metus vieniša pensininkė biržoje sugebėjo uždirbti 500 000 eurų ir nesiruošia tuo apsiriboti. Šiandien ji mėgaujasi populiarumu Vokietijoje, nors kol kas jis kiek mažesnis nei Voreno Bafeto JAV. I. Motz parašė knygą „Biržos detektyvas“, skaito paskaitas, bendrauja su žurnalistais ir moko pensininkus, kaip uždirbti akcijų rinkoje.

 

Pradžia — 1 000 paveldėtų akcijų

Ponia Ingeborga Motz iki 75 metų gyveno labai neturtingai. Ji gimė nepasiturinčių vokiečių šeimoje, kurioje buvo daug vaikų ir mažai pinigų. Vėliau ponia I. Motz ištekėjo ir tapo namų šeimininke, tačiau jos gyvenimas finansiškai nė kiek nepagerėjo. Ji rūpinosi namais ir vaikais, o iš vyro tekdavo nuolat prašyti pinigų ir pateikti ataskaitą už kiekvieną išleistą markę. „Jei prašydavau penkių markių pirkiniams, vyras man duodavo tik dvi ir sakydavo, kad daugiau nesitikėčiau ir mokyčiausi taupyti, — prisiminimais dalijasi pensininkė. — Kai bandžiau susirasti darbą, vyras vis kartojo, kad esu pernelyg kvaila, kad galėčiau uždirbti pinigų.“ Tokios sutuoktinio pastabos labai žeidė ponios I. Motz savigarbą, todėl dar vyrui gyvam esant neapsikentusi ji pradėjo mąstyti, kad neblogas būdas užsidirbti — prekiauti akcijų biržoje. Mirus vyrui I. Motz paveldėjo 1 000 koncerno VEBA akcijų, kurias jos sutuoktinis buvo neseniai įsigijęs. Tuo metu tų akcijų vertė buvo apie 40 000 Vokietijos markių, ir tai buvo pensininkės pradinis kapitalas.

 

Prekyba biržoje — telefonu

1997 m. ponios I. Motz kapitalas padidėjo 100 proc., 1998 m. — net 130 proc. Nereikia pamiršti, kad 1998-ieji metai nebuvo ypač palankūs prekybai akcijų rinkose, nes tada pasaulis ir vėl gyveno finansinių neramumų sąlygomis. Paveldėtas po vyro mirties koncerno VEBA akcijas apsukrioji pensininkė pardavė po metų ir gavo šimtaprocentinį pelną. Vėliau gautus pinigus ji investavo į IKB ir „Commerzbank“ bankų akcijas, kurias po pusantrų metų vėl pelningai pardavė.

Ponia Ingeborga neturi kompiuterio, nesinaudoja internetu ir pagal išsilavinimą nėra ekonomistė. Pensininkė akcijomis paprastai prekiauja telefonu, o įvairius finansinius duomenis gauna iš biržos suvestinių laikraščiuose. I. Motz investuoja pinigus tik į tas kompanijas, kurios patenka į pagrindinį Vokietijos įmonių akcijų indeksą DAX. Pastarąjį sudaro 30 didžiausių Vokietijos bendrovių, dėl kurių akcijų sudaroma daugiausia sandorių. Pensininkė labai retai investuoja į bendroves, patenkančias į MDAX indeksą. Į pastarąjį įtrauktos 70 vidutinio dydžio kompanijų akcijos. „Domiuosi tik didžiausiomis kompanijomis, — teigia ponia I. Motz. — Taip pat teikiu pirmenybę toms, kurios veiklą tęsia ištisus šimtmečius. Be to, investuoju ir į šių kompanijų dukterines įmones.“ Pensininkės samprotavimai apie rinkos flagmanių, dukterinių kompanijų, rizikos valdymą apsiriboja tuo, kad pastarosios privalo draustis nuo rizikos. Tad pirmoji I. Motz taisyklė: pirkite kompaniją su ilgamete istorija.

 

Kuo patrauklios bankų akcijos?

Biržos prekeivė prasitarė, kad labiausiai jai prie širdies banko akcijos, nes bankai turi sukaupę milžiniškus pinigų kiekius, o jų pajamos iš tiesioginės veiklos didėja kiekvienais metais. „Šios pajamos leidžia bankams ne tik savo indėlininkams mokėti po 3–6 proc. metinių palūkanų, bet ir savo akcininkams išmokėti solidžius dividendus, — aiškina savo pasirinkimą ponia Motz. — Be to, bankams negalioja rinkoje esantys pasiūlos ir paklausos dėsniai, o po euro įvedimo Vokietijoje jiems dirbti tapo dar paprasčiau.“ Anot pensininkės, 2001 m. Vokietijoje žmonėms buvo išmokėta vienas milijardas aštuoni šimtai milijonų eurų už paveldėjimus. Ir kaip jūs manote, kur pateko tie pinigai? Aišku, dalis jų buvo iškart išleisti, tačiau likusi dalis sugrįžo ten pat — į bankų sąskaitas. Bankai įtikina klientus atidaryti taupomąsias sąskaitas, pasidėti indėlius ir pan., t. y. siūlo tokias finansines programas, kurios duoda garantuotą 3–6 proc. metinį pelningumą. Taip pat bankai stengiasi įtikinti klientus investuoti į jų platinamus fondus, tačiau, pasak ponios I. Motz, iš čia pinigai gali labai greitai dingti, todėl geriau įsigyti pačių bankų akcijų.

 

Prekybos strategija

Stebindama šiuolaikinius brokerius, ponia Ingeborga visus jai reikalingus duomenis apie numatomas įsigyti akcijas gauna iš laikraščiuose esančių biržos suvestinių. „Aš domiuosi tik trimis dalykais: kokia šiandien yra mane dominančios kompanijos akcijų kaina ir kokia maksimali bei minimali jos kaina buvo prieš metus, — prekybos strategijos paslaptis atskleidžia I. Motz. — Jei dabartinė kaina yra arti žemiausios vertės, vadinasi, šiuo metu kompanija turi finansinių sunkumų, bet, žinant jos ilgametę istoriją, galima tikėtis, kad po metų kitų jos akcijų kaina vėl pakils.“ Ponia I. Motz, norėdama įsitikinti, kad jos perkamos kompanijos akcijų kaina nenukris dar labiau, vos tik ji jas įsigis, peržiūri visus akcijų kainų kritimus per paskutinius penkerius metus. Iš maksimalios akcijų kainos atėmusi minimalią, pensininkė suskaičiuoja preliminarų būsimą metų pelną. „Be jokios abejonės, toks skaičiavimo būdas tikrai nėra patikimas, tačiau bendrą situaciją jis atspindi pakankamai“, — šypsosi ponia Ingeborga.

Kitas žingsnis yra dividendų mokėjimo politika. Jei kompanija moka mažus dividendus, pensininkė šios kompanijos akcijų neperka. „Be jokios abejonės, maži dividendai gali tenkinti institucinius investuotojus, tačiau manęs, senos moteriškės, kuri gyvena iš dividendų, tokia situacija netenkina“, — savo pasirinkimą komentuoja biržos prekeivė. Taip pat svarbu ir kompanijos akcininkų sudėtis, nes, anot ponios I. Motz, jei kompanijoje yra tik stambūs akcininkai, paprastai išmokami dividendai yra maži, kadangi kompanijos savo pelnu nenori dalytis su smulkiaisiais akcininkais.

 

Tikslas — turėti bent 1 000 akcijų

Ponia I. Motz yra įsitikinusi, kad bankai ar loterijos nepadės paprastiems žmonėms tapti turtingiems. „Per televiziją paprastai girdime, kaip įvairių finansinių institucijų atstovai reklamuoja savo paslaugas, kad jiems patikėtume savo pinigų valdymą, — perspėja pensininkė. — Tačiau šiose institucijose dirbantys asmenys, įvertinę jūsų lūkesčius, pasiūlys produktus, kurie iš tikrųjų yra naudingi jiems, o ne mums. Be to, už patirtus finansinius nuostolius būsime atsakingi tik mes patys.“

Pensininkė visiems pradedantiesiems rekomenduoja pirmiausia žinoti, kokį tikslą jie nori pasiekti, ir pradžioje akcijų pirkti ne daugiau kaip už 1 000 eurų. Vėliau reikėtų pasistengti tapti akcininku, kuriam priklausytų 1 000 akcijų kompanijos, patenkančios į pagrindinį Vokietijos akcijų indeksą DAX. Antrasis patarimas pradedantiesiems: turėkite kantrybės, tačiau mokėkite laiku „iššokti iš traukinio“, akcijas laikykite ne trumpiau kaip vienerius metus, bet ne ilgiau kaip dvejus. Ponios I. Motz teigimu, reikia stengtis neturėti mėgstamų kompanijų, t. y. vadovautis tik skaičiais, o ne emocijomis, kurios paprastai lemia finansinius nuostolius. Trečias patarimas: į pinigus, kuriuos investavote į akcijų biržą, pasistenkite nežiūrėti kaip į rezervą, suformuotą juodai dienai. Todėl leiskite savo pinigams augti, valdykite juos, tačiau niekuomet „neišveskite“ jų iš biržos ir neskirkite vartojimui.

Pasak ponios Ingeborgos, didžiausia biržos prekeivio silpnybė — aistra vartojimo prekėms. Be abejo, per 2–3 metus uždirbtus biržoje pinigus jūs galite išleisti įsigydami naują automobilį, tačiau vėliau jums vėl viską teks pradėti nuo pradžių. Todėl šiuo atžvilgiu I. Motz yra kategoriška — vartojimui galite leisti tik gaunamus dividendus.

 

Prisvilęs blynas

Azartiška biržos prekeivė 1998 m. buvo nusipirkusi banko „Bankgesellschaft Berlin“ akcijų, nes jo pagrindiniai akcininkai tuo metu buvo populiarūs politikai. Tada dar niekas nežinojo, kad šis bankas finansuoja Krikščionių demokratų partiją, kurios lyderis buvo tuometinis Vokietijos kancleris Helmutas Kolis, o kai skandalas buvo paviešintas, „Bankgesellschaft Berlin“ akcijos smarkiai krito. Ponia I. Motz patyrė beveik 10 000 eurų nuostolį, tad nuo to karto neinvestuoja į kompanijas, kurios akcininkai yra politikai ar partijų atstovai.

Ponia I. Motz tvirtina, kad nesibaimina prarasti pinigus, nes ją domina turimų akcijų kiekis, o ne jų piniginė išraiška. Tokia pasirinkta strategija leidžia šiai pensininkei pernelyg nesirūpinti dėl staigių akcijų kainų šuolių, o ramiai laukti palankaus akcijoms įsigyti ar parduoti tinkamo momento. „Jau būčiau turėjusi milijoną Vokietijos markių (DEM), tačiau euro įvedimas pakoregavo situaciją, todėl dabar turiu naują tikslą — uždirbti milijoną eurų“, — užbaigia ponia I. Motz.

 

Ponios I. Motz patarimai:

 

1. Nepirkite nė vienos akcijos, kol neturite jos penkerių metų judėjimo rinkoje grafiko.

2. Reikia susidaryti vadinamąjį „akcijos portretą“, t. y. turite žinoti visą bendrovės, kurios akcijas planuojate įsigyti, istoriją, taip pat apyvartinio kapitalo kilmę.

3. Būtina žinoti, kas yra pagrindiniai akcininkai ir kokia bendrovės akcijų dalis yra laisvai kotiruojama biržoje ( angl. „free float“).

4. Pasidomėkite, kokio dydžio dividendai buvo išmokėti smulkiesiems akcininkams per paskutinius penkerius metus.

5. Išsiaiškinkite, kokias dar įmones ar kompanijas bendrovė, kurios akcijas jūs ruošiatės įsigyti, valdo.


Skaitytojų komentarai

 Numeriai: Straipsniai: