Pasaulio naujienos
Didžiausia pasaulio katėAshera — tai ne lietuviškoji pseudodainininkė, o naujausias amerikiečių genetikų kūrinys — didžiausių ir brangiausių pasaulyje kačių veislė. Ji gauta sukergus afrikietes ir azijietes jos gentaines: Afrikos servalą ir naminę leopardinę katę. Suaugusi katė sveria apie 14 kg — maždaug kaip trys įprastos katės. Nors toks katinukas kainuoja 22–125 tūkstančius JAV dolerių (tai priklauso nuo pasirinktos katės), tačiau norintieji jį įsigyti jau stoja į eilę. Veislynas „Lifestyle Pets“ tvirtina, kad katei nereikalingos ypatingos gyvenimo sąlygos, jos esą puikiai sutaria su vaikais ir vedamos į lauką pasivaikščioti su pavadėliu kaip šunys. Milžinai alkstančiam pasauliuiMegadaržovės — tai Kinijos produktas, su kuriuo ji skelbiasi išspręsianti pasaulinę maisto trūkumo krizę. Guandongo žemės ūkio akademija jau išaugino 9,5 kg svorio pomidorus, 22 cm ilgio aitriąsias paprikas, 95 kg svorio moliūgus ir milžiniškus arbūzus. Akivaizdu, kad šie dičkiai galėtų pamaitinti kur kas daugiau žmonių nei jų mažieji „broliai“. O išauginti jie buvo iš sėklų, pabuvusių kosmose. Dvi savaites daržovių sėklos sukosi Žemės orbitoje, o sugrįžusios buvo pasėtos šiltnamiuose ir iš jų išaugo tai, ką matai. Patys augintojai aiškina, kad daržovės iš „kosminių sėklų“ išauga ne tik didesnės, bet ir greičiau. Kol kas niekas tiksliai nežino, kas šiuos pokyčius sukelia, tačiau spėliojama, kad tai gali būti ir dėl mikrogravitacijos, ir dėl kosminės radiacijos. Augintojai dievagojasi, kad daržovės gigantės žmogui jokios žalos nepadarys, nes „genai patys nemutuoja, tik pasikeičia jų tvarka“. 37 minutės, 12,5 kilometrųTai yra laikas ir atstumas, kurį ant bangos įveikė banglentininkas brazilas Piculuta Salazaras su ilga banglente Amazonės upės žiotyse. Keletą kartų per metus šioje vietoje nusirita milžiniška banga, kurią indėnai pavadino „pororoku“ („didžiuoju griausmu“), taip pat „žudike“ ir „monstru“. Paprastai banga kyla vasarį ir kovą, kai lietūs ir pilnatis sukelia didžiulį vandenyno potvynį ir siaučia 3 paras. Galingai Amazonės upei susidūrus su Atlanto potvynio banga, susidaro galingas 6 m aukščio vandens volas, skriejantis 30 km/h greičiu ir upe aukštyn nusiritantis iki 300 km atstumu, savo kelyje raudamas iš žemės medžius ir viską nušluodamas. Žinoma, atsirado akiplėšų, panorusių suvaldyti „pororoku“. Jau nuo 1999 metų ant bangos šoka drąsiausi banglentininkai, tačiau dar nė vienas neprilygo Salazarui. Savo ilgojo plaukimo metu 43 metų pasaulio čempionas pralėkė pro piranijų bandas, išvengė susidūrimų su išvartytais medžiais ir išsisuko nuo aligatorių. Ko tik nepadarysi dėl šlovės! Šitos geriau nelieskTas padaras, kurį matai paveikslėlyje, ne tik grėsmingai atrodo, bet ir skaudžiai kanda. Taip skaudžiai, kad net oficialiai pripažintas skaudžiausiai kandančiu vabzdžiu pasaulyje, be to, gavęs ir atitinkamą pavadinimą: skruzdėlė-kulka. Patyrusieji šios Pietų Amerikoje gyvenančios skruzdės įkandimą sako, kad skausmas tolygus sukeltam šūvio. Vietiniai gyventojai šią pabaisą dar vadina „Hormiga Veinticuatro“ — „24 valandų skruzdėlė“, mat įkandimas jaučiamas 24 valandas. Telefonizuotas gyvenimasPripratimas prie mobiliųjų telefonų tapo prisirišimu, net priklausomybe. Prisiminkite, kaip jautėtės, kai mobilųjį pamiršote namuose. Lygiai taip pat ir dar blogiau jaučiasi du trečdaliai žmonių — bent jau taip liudija moksliniai tyrimai. Būtent tiek apklausos dalyvių patvirtino neretai girdintys telefono skambutį ar jaučiantys jį vibruojant, nors iš tiesų telefonas tuo metu tyli. Mokslininkai šiam reiškiniui net sugalvojo terminą — „ringxiety“, kuris reikštų „skambučio nerimas“. Pastebėta, kad kuo dažniau asmuo naudojasi telefonu, tuo dažniau girdi nesamus skambučius. Be to, tokie žmonės gauna didesnes sąskaitas už telefoną, prakalba daugiau minučių, siunčia daugiau SMS ir dažniau elgiasi impulsyviai. Ak, tiesa, jie dažniausiai buvo jaunesnio amžiaus. Ir dar vienas akivaizdus, o dabar ir moksliškai įrodytas faktas: žmonės, mieliau rašantys SMS nei kalbantys, dažniau būna vieniši, jaučia socialinį atskyrimą ir sunkiau bendrauja. Tatuiruotos kiaulėsŠveicaras Wimas Delvoye, save vadina menininku: jis tatuiruoja kiaules ir net turi visą fermą. Žinoma, Europoje tokią fermą būtų sunku įsivaizduoti, taigi Delvoye darbuojasi Kinijoje, netoli Pekino. Jis pradėjo nuo kiaulių odų, o vėliau ėmė tatuiruoti jas gyvas. „Menininkas“ žurnalistams štai ką papasakojo: „Kiaules tatuiruoju todėl, kad jos greitai auga ir joms tatuiruotes daryti kur kas lengviau nei žuvims. Ištatuiruoju jas dar mažas ir stebiu, kaip meno kūrinys tamposi ir išsikraipo. Natūralu, kad investuojame į mažas tatuiruotes, o gauname didelius paveikslus.“ Šveicaras tikina, kad su jo kiaulėmis elgiamasi humaniškai: tatuiruojant naudojama anestezija, o ėdalo jos gauna tiek, kiek sau negali leisti daugelis skurstančių kinų. Negana to, ponas Delvoye turi didelių pretenzijų: tatuiruotus paršus jis eksponavo Pekino meno parodoje, kurioje susilaukė daug aršios kritikos — tiek iš meno kritikų, tiek iš gyvūnų teisių gynėjų. Todėl į kitą moderniojo meno parodą, vykusią Šanchajuje, šveicaro kiaulės nebuvo įleistos pareiškus, kad jos „stokoja gero skonio“.
Skaitytojų komentarai |
Numeriai: | Straipsniai:
|