Kitokia australija
„Jeigu neprišikai kengūrai į sterblę — nebuvai Australijoje.“
Prieš tai išsakyta mintis — ne mano, kažkur girdėjau. O Australijoje šią vasarą teko aplankyti gimines. Jie — niekam neįdomūs, net materialiai nepadėjo, nors kelionė brangi, bet apie šią šalį galima kai ką (negražaus) pasakyti. Daug nepasakosiu, tai tik keli mano pastebėjimai.
* Australija — įtartina, vandens apsupta valstybė. Kokių nors ypatingų, dėmesio vertų įžymybių ten nėra, bet Australijoje neliūdna. Kodėl? Būti išbartam ar net gauti į kuprą ten galima bet kur ir nuo bet ko. Bet ne šiaip sau — tai jau šventa, nė vienas vietinis nepuls mušti atvykėlio veltui. Pirmiausia būtinai sugalvos priežastį, o jau po to atidaužys. O jeigu Australijoje gavai į kailį dėl nieko, tai tu — paprasčiausias kvailys. Tikriausia ir Džeimsas Kukas skundėsi mamytei: „Nenoriu į Australiją, ten vietiniai kažkokie įtartini. Gali ir nuskriausti.“ Pataikė kaip pirštu į akį.
* Tik trenktas spuoguotas paauglys Australijoje gali viešajame transporte neužleisti vietos pagyvenusiai nėščiai moteriai su keliais vaikais. Bet mandagumas tiesiog įaugęs į australiečių smegenis, todėl tas paauglys pirmiausia atsiprašo: „Gerbiama pone, ar negalėtumėte dingti kuo toliau nuo manęs?“, ir tik po to nudelbia akis į savo suplyšusius džinsus. Ir dar: australai niekada n epyksta, nes supykus kada nors reikia nusiraminti. O tai jiems — jau akrobatinis triukas, kurių ten niekas nemėgsta.
* Australijoje daug visokių draustinių. Rūsčios mažos beždžionėlės valkatauja prie kelių ir iš turistų kaulina maistą. Dažniausia puotas jos rengia prie šviesoforų. It sakydamos: „Klausyk, niekše, nebūk suvalkietis!“, jos tiesia letenas provizijos link, o po to griebia patį neatsargiausią turistą ir jį suryja. Na, gal ne visai taip, bet kažkas panašaus.
* Stručiai. Niekur kitur tiek kiek Autralijoje jų dar nepriviso. Net Lietuvos fermose. Stručiai — visai kaip gaidžiai, tik labiau užsispyrę. „Dulkinkite mane!“ — sako strutis ir pasilenkia. O kad nebūtų gėda, galvą paslepia smėlyje. Suprask: kai nematau, tai tvarko ne mane. Dažniausia stručius ir vadina „australopitekais“ (čia turbūt rusų mokslininkai taip pavadino, nes rusų „pietuch“ lietuviškai — gaidys). Taip pat vadino ir labai jau senovinį žmogų. Įtariu, kad ir vieni, ir kiti buvo pid..., oi ne — gėjai.
* Apie kengūras net nėra ko kalbėti. Nes kengūroms nepatinka, kai apie jas kalba. Išgirstų — suspardytų vos spėjus praverti burną. Apie tai rašiau pradžioje.
* O ko Australijoje nėra? Futbolo. Panašiai kaip ir Lietuvoje. Anksčiau Australijos rinktinė dar žaisdavo su koalomis, bet vis pralaimėdavo. Todėl rinktinė subyrėjo, o pati protingiausia koala priėmė Lietuvos pilietybę ir norėjo atstovauti Lietuvos rinktinei, bet buvo pakviesta kažkokio Farerų salų klubo.
* Kur geriausia gyventi? Aišku, Australijoje, nes grožiesi sala, nieko neveiki, tik dauginiesi. Senais laikais Australijoje puikiai dauginosi vėžliai, bet dabar laikai pasikeitė. Noriai į Australiją vyksta ir lietuvės. Noriai ir dauginasi. Teko sutikti tokią vieną. Dauginosi, bet orgazmo metu labai garsiai inkštė, todėl gavo į nosį ir buvo išsiųsta atgal prie šaltosios Baltijos. Namo kartu skridome. Ir apskritai verslo įstatymai Australijoje griežti. Silpnus, triukšmingus ir negražius darbuotojus išbraukia iš sąrašų.
* Australijai neduoda ramybės „Eurovizijos“ laurai, todėl maži, bet protingi australų smegenys sumanė „Australoviziją“, į kurią iš visos šalies suvažiuoja geriausi sašos songai ir dainuoja. Bet linksmiausia būna balsuojant. Kadangi šalis už savo atstovą balsuoti negali, nors dainuoja tik australai, renginys baigiasi lygiosiomis.
Tai štai, nevykite, vaikai, į Australiją. Aborigenų ir Lietuvoje pakanka.
Skaitytojų komentarai |
Numeriai: | Straipsniai:
|