« Grįžti į svetainę  www.vyras.lt

Medaus medžiotojai

  • Pavojingiausi
  • Agresyviosios bitės
  • Pavojingiausia profesija
  • Sundarbans
  • Priešai
  • Taktika
Žurnalas Vyras.lt | Nr. 014 | Medaus medžiotojai

Pavojingiausi

Šiais laikais labai madinga sudarinėti įvairius sąrašus. Vienas tokių — „Pavojingiausi pasaulio gyvūnai“. Nesitikėkite tame sąraše rasti vien tik pačius plėšriausius gyvūnus. Čia yra ir tokių, kuriuos laikome taikiais, be to, yra ir labai mažų gyvūnėlių, pro kuriuos praeitume net neatkreipę dėmesio. Tokie sąrašai sudaromi gana dažnai, ir, kad ir kaip būtų keista, yra vienas į kitą panašūs. Taigi šį kartą — tipinis pavojingiausių planetos gyvūnų sąrašas.

1. Moskitai (teigiama, kad įvairių rūšių moskitai per metus nužudo daugiausia žmonių).

2. Gyvatės (kažkodėl visos suplakamos į vieną krūvą, gal todėl, kad visos jos patiesia nemažai žmonijos atstovų).

3. Jūrų širšė (nedidelė medūza, kurios nudilginimas yra mirtinas).

4. Rykliai (Holivudo filmuose jie žmones šienauja kaip dalgiu).

5. Afrikos buivolai (dideli, labai raguoti ir laksto bandomis po kelis šimtus).

6. Liūtai (dideli, pikti, dantyti, bet ar tikrai labai pavojingi?).

7. Drambliai (svarbiausia žiūrėti, kad skersai kelio jiems neatsirastum).

8. Siaubingoji lapalaipė (linksma, geltonos spalvos, bet labai nuodinga Pietų Amerikos varlytė).

9. Baltoji meška (labai labai plėšri, blogiausia, kad visada alkana).

10. Krokodilai (nėra čia ką komentuoti).

11. Skorpionai (kažkoks storauodegis skorpionas gali net kupranugarį patiesti).

12. Begemotai (nors žolėdis, bet didelis ir kvailas padaras).

13. Bitės (skraido, gelia ir nuodus suleidžia).

Kaip matote, šio sąrašo 13 vietoje yra ne koks tigras, o bitės. Ne šiaip bitės, bet labai blogos bitės. Beje, kai kuriose planetos vietose tarp tigrų ir bičių yra ryšys. Apie tai tuoj papasakosiu.

 

Agresyviosios bitės

Lietuviška bitė nėra tokia bloga, kad ją reikėtų įtraukti į pavojingiausių gyvūnų sąrašą. Žinau žmonių, kurie alergiški bitės įkandimui. Žinau tikrų istorijų apie piktas bites, dėl kurių žmonės porą dienų buvo įkalinti vienkiemyje. Tačiau tai labiau išimtys nei taisyklė. Į pavojingiausių planetos gyvūnų sąrašą įtrauktos ne tos bitės, kurios skraido pas mus ir vadinamos naminėmis bitėmis (Apis mellifera), o afrikietiškos medų nešančios bitės (Apis mellifera scutellata). Teigiama, kad tai labai agresyvus vabzdys. Šių bičių nuodai nėra nuodingesni už kitų bičių, tačiau „afrikietės“ gali įgelti ne vieną, o daug kartų, nes jų geluonys neturi „užkarpėlės“, dėl kurios po įgėlimo geluonis pasilieka žmogaus odoje.

Tačiau dar baisesnės yra bitės žudikės, kurios išvestos Brazilijoje ir yra minėtos afrikietiškos bitės (Apis mellifera scutellata) ir kai kurių Europoje paplitusių bičių hibridas. Šios bitės žudikėmis vadinamos dėl savo agresyvumo.

Ypač piktos bitės gyvenas Azijoje. Tai Apis dorsata. Dėl itin pikto būdo šių bičių žmonėms nepavyko perkelti į avilius, tad tie, kurie nori ragauti jų medų, gali tik bandyti atimti laukinių bičių šeimų medų. Bangladeše tą daro profesionalūs Azijos bičių medaus kopinėtojai, tačiau ne visiems medaus kopinėjimo procesas baigiasi laimingai.

 

 

Pavojingiausia profesija

Prie vakarinės Indijos dalies prisiglaudęs Bangladešas yra viena iš skurdžiausių pasaulio šalių. Šalies ekonomikos pagrindas yra žemės ūkis. Bitininkystė taip pat žemės ūkio šaka, tačiau Bangladeše ji labiau primena medžioklę nei tą bitininkystę, kuri yra pas mus. Medaus kopinėtojo profesija Bangladeše yra viena pavojingiausių. Kiekvienų metų gegužę apie 300 „medaus medžiotojų“ iškeliauja į džiungles, kur ieško vienų agresyviausių bei didžiausių pasaulyje laukinių bičių spiečių ir ima iš jų medų. Tačiau kiekvienais metais apie 15–20 „bičių medžiotojų“ namo negrįžta. Jie žūna. Tik ne nuo bičių įgėlimo, o nuo gyvūnų, kurie net neįtraukti į straipsnio pradžioje pateiktą sąrašą. Tai — tigrai. Ne bet kokie, o karališkieji bengališkieji tigrai — patys didžiausi tigrai pasaulyje. Jie gegužę medžioja tuos, kurie medžioja bites.

 

Sundarbans

Nors Bangladešo plotas tik 2,2 karto didesnis už Lietuvos plotą, tačiau šioje šalyje gyvena net 156 mln. gyventojų. Tai viena tankiausiai apgyvendintų šalių pasaulyje. Palyginkite: Lietuvos gyventojų tankis yra 52 žm./km², Bangladešo gyventojų tankis — 1 055 žm./km². Atrodytų, kad kai tiek žmonių susigrūda tokioje nedidelėje šalyje kaip Bangladešas, visi tigrai ir bitės turėtų pasitraukti į mažiau apgyvendintus kraštus. Deja, taip nėra, nes šalies pietvakariuose yra mangrovės miškų masyvas, kuris laikomas didžiausiu mangrovės mišku pasaulyje. Mangrovės — tai ekosistema, kurią sudaro medžiai ir krūmai, augantys tropinėse srityse, vandenynų, jūrų pakrantėse, kur susiformuoja mangrovinės pelkės ir mangrovių sąžalynai. Šis regionas Bangladeše vadinamas Sundarbans, išvertus reikštų „nuostabus miškas“.

Sundarbans apima ne tik Bangladešą — šis 10 000 km² ploto mangrovės miškas driekiasi ir Indijoje. Jis apima Gango, Brahmaputra ir Meghnos upių žiotis. Beje, 1973 m. Indijoje esančioje Sundarbans dalyje buvo įsteigtas rezervatas, norint išsaugoti Bengalijos tigrus.

„Šių tigrų pėdsakų Sudarbans yra visur, ir mes juos nuolat matome, — teigia vienas „laukinių bičių medžiotojas“. — Beveik kiekviename prie Sudarbans prigludusiame kaime galima rasti „tigro našlių“ — taip mes vadiname tas moteris, kurių vyrai, ieškodami laukinių bičių medaus, žuvo nuo tigro nasrų. Tokia yra realybė.“

 

Priešai

Niekas negali paaiškinti, kodėl Sundarbans mangrovės miško tigrai yra tokie agresyvūs ir puola žmones. Patys „bičių medžiotojai“ nelinkę aiškintis — jie prieš eidami į savo pavojingą darbą mieliau atlieka tam tikrą religinį ritualą, kuris su musulmonų tikėjimu nesikerta. O mokslininkai aiškina, kad priežastis gali būti sūrus vanduo. Ten, kur mangrovės miškuose daug sūraus vandens, ten ir tigrai agresyvūs. Kuo giliau į žemyną, tuo daugiau gėlo vandens ir tuo mažiau šansų, kad kelią jums pastos agresyviai nusiteikęs Bengalijos tigras.

O kaip bitės? Ar jos negelia? Gelia, ir dar kaip. Bangladešo „bičių medžiotojai“ džiunglėse ieško laukinių bičių spiečių. Juos suradę, užkuria specialius dūmijančius deglus ir dūmais išvaiko bites. Tada belieka paimti dalį korio su medumi, o dalį palikti, kad grįžusios bitės rastų tiek, kiek joms reikia. Jie žino, kad laiko turi nedaug, kad suktis reikia greitai, nes bitės tuoj sugrįš. Tačiau ne visada spėja pasitraukti.

„Mes žinome, kad rizikuojame, — teigia vienas „bičių medžiotojas“. — Tačiau bičių medžiojimas — neblogas pragyvenimo šaltinis. Jei gerai sekasi, per dieną galima surasti  7–8 spiečius. Tačiau tai labai sunkus darbas — mes visada iki kelių purve, mūsų kelyje yra daug upių, kurias reikia kirsti, mus seka tigrai. Tačiau šį darbą dirbo mūsų seneliai ir proseneliai, „medaus medžiojimo“ tradicijos yra kelių šimtų metų, tad pavojus mes gerai žinome. Mes nebijome bičių.“

 

Taktika

Jei jie žino apie pavojus, tai gal žūna todėl, kad į džiungles eina plikomis rankomis? Ne. „Medaus medžiotojų“ brigados į džiungles be šautuvų neina. Tačiau ne visada tą šautuvą tenka panaudoti. „Medaus medžiotojų“ teigimu, Bengalijos tigras prisėlina labai tyliai ir visada puola iš už nugaros. Dėl šios priežasties šiek tiek veiksmingas yra vienas primityvus metodas —  atvirkščiai nešiojama kaukė — žmogaus veido imitacija. „Medaus medžiotojų“ teigimu, jei iš nugaros prisėlinęs tigras mato žmogaus veidą, jis dvejoja, nes šie tigrai nepuola žmogaus iš priekio, o jei kaukės nebūtų, tigras nedvejodamas pultų. Tačiau tigrai nėra kvaili, ir tokia priemonė ne visada padeda.

Na, gerai. O kaip tas medus, dėl kurio vyrai rizikuoja savo gyvybe? Jis vadinamas „Mowalis“. Teigiama, kad beprotiškai gardus...

 

 

 

 


Skaitytojų komentarai

 Numeriai: Straipsniai: