« Grįžti į svetainę  www.vyras.lt

Naujienos IT, automobiliai, verslas, sveikata, N-18

  • „Tele 2“ mobilusis internetas
  • SMS bilietai — jau Lietuvoje
  • Google žengia į elektroninių knygų rinką
  • Apple ir TomTom vienijasi
  • Dalis „Saab“ atiteko kinams
  • Vietoj „M“ — „is“
  • Jubiliejaus desertas — naujas A8
  • Kabrioletų metas
  • Geras rato biznis
  • Nepralenkiami Kinijos rezervai
  • Pagalba atšaukiama
  • Pinga programišių paslaugos
  • Meno rinka laikosi
  • Nehigieniška, bet juk niekas nemato
  • Iš kur tas nuovargis?
  • Leido gelbėti gyvybes
  • Jei sirgti vėžiu, tai Izraelyje
  • NEVIENAREIKŠMIAI ANTIOKSIDANTAI
  • UŽTEKS SPOKSOTI!
  • AR TURIME KUO DIDŽIUOTIS LIETUVOJE?
Žurnalas Vyras.lt | Nr. 014 | Naujienos IT, automobiliai, verslas, sveikata, N-18

 

„Tele 2“ mobilusis internetas

Kol kas tai viešai neskelbiamas, bet ir pernelyg neslepiamas faktas: „Tele 2“ pradeda teikti nešiojamųjų kompiuterių mobiliojo interneto paslaugą. Prie kompiuterio jungiamas modemas yra įprastos USB atmintinės dydžio, į jį dedama įprasta SIM kortelė, o visa reikalinga programinė įranga įdiegiama iš modemo. Modemas suderinamas su 2100 MHz HSUPA/HSDPA/UMTS ryšiu ir keturių dažnių GSM. Prekybos pradžia ir modemo bei interneto planų kaina kol kas neskelbiama.

www.tele2.lt

SMS bilietai — jau Lietuvoje

Jau antrus metus Lietuvoje veiklą plėtojantis „Bilietų pasaulis“ šiuo metu turi plačiausią kasų tinklą — per 60 pardavimo taškų, ir platina bilietus net į 2 867 renginius, vykstančius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Siekdama dar labiau palengvinti bilietų įsigijimą, bendrovė „Bilietų pasaulis“ pirmoji Lietuvoje pristatė naują bilietų įsigijimo būdą — elektroninius bilietus trumpąja žinute (SMS) galima parsisiųsti į mobilųjį telefoną.

www.bilietupasaulis.lt

Google žengia į elektroninių knygų rinką

Google 2010-ųjų pradžioje planuoja paleisti elektroninių knygų el. parduotuvę ir konkuruoti su tokiomis žinomomis svetainėmis kaip Barnes & Noble ir Amazon. Elektroninės knygos — tai skaitmeninės knygos, kurias galima skaityti turint delninį kompiuterį. Google knygų versijos bus teikiamos atviru formatu ir nepriklausys nuo vartotojo programinės įrangos.

Apple ir TomTom vienijasi

TomTom automobilinės įrangos priedas, skirtas Apple iPhone, leidžia vartotojams pastarąjį naudoti kaip navigacijos sistemą. TomTom atstovų teigimu, jų įranga užtikrina pažangias navigacijos funkcijas ir vairavimo saugumą. Integruotas GPS imtuvas sumažina signalo dingimo galimybę esant riboto priėmimo sąlygoms.

www.tomtom.com

 

Dalis „Saab“ atiteko kinams

Amerikiečių „General Motors“ koncernas dalį švedų „Saab“ bendrovės pardavė kinams — „Beijing Automotive Industry Holding“ (BAIC). Kinai buvo vieni iš kelių realiausių kandidatų į švedišką ženklą. Sandorio suma kol kas neskelbiama. Kinai įsigijo teises į dabartinį SAAB 9-3 ir į seną 9-5. Į „Saab“ pretendavo ir olandų sportinių automobilių gamintojas „Spyker“.

 

Vietoj „M“ — „is“

Sudėtingą pavadinimą turintis BMW Z4 sDrive35is — greičiausia yra Z4 rodsterio versija. BMW jau anksčiau pareiškė negaminsiantys dar ekstremalesnės Z4 M versijos. sDrive35is sukurtas pagal įprastą Z4 35i versiją, iš kurios perimtas 3,0 litrų biturbo variklis, kurio maks. galia didesnė 34 AG (340 AG esant 5 800 aps./min.). 7 laipsnių dviejų sankabų transmisija 100 km/h greitį sDrive35is leis pasiekti per 4,8 sek. (kaip ir M3) ir vidutiniškai sunaudoti 9 l/100 km benzino.

 

Jubiliejaus desertas — naujas A8

„Audi“ markės 100 metų jubiliejų papuošė naujos kartos AUDI A8 premjera. Naujas modelis „ūgtelėjo“ — yra 5 137 mm ilgio, 1 949 mm pločio ir 1 460 mm aukščio, t. y. ilgesnis ir platesnis už MERCEDES-BENZ S klasę ir BMW 7 seriją, bet už juos žemesnis. Pirkėjai galės užsisakyti V6, V8 ir W12 benzininius ir dyzelinius variklius, Quattro pavarą, „Start–Stop“ ir stabdžių energijos regeneravimo sistemas.

 

Kabrioletų metas

Naująją „Mercedes-Benz“ E klasę papildė paskutinis kėbulo tipas — kabrioletas. CLK modelį keičiantis kabrioletas turi minkštą stogą, tačiau „Mercedes“ aukštą komforto lygį žada net ir skriejant dideliu greičiu „autobanais“.

Geras rato biznis

Viena ryškiausių Londono įžymybių, 2000 metais pietiniame Temzės krante pastatytas gigantiškas apžvalgos ratas „Londono akis“, vėl muša visus rekordus: per 2008-uosius jame apsilankė 3,85 milijono žmonių, kurie atrakciono savininkams „paliko“ 25 milijonus svarų sterlingų pelno. Negana to, nepaisant visų krizių, nuo praėjusių metų gruodžio pabaigos iki šių metų spalio atrakciono pelnas padidėjo dar 15 proc.

Tačiau britai nesėdi rankų sudėję, o  ruošiasi didžiajam įvykiui — 2012-aisiais Londone vyksiančiai olimpiadai. Iki jos planuojama atnaujinti ir „Londono akį“: visose 32-ose kabinose (kuriose telpa 800 žmonių) bus įrengta ventiliacija, šildytuvai ir „pramoginės sistemos“: multimedijų ekranai ir belaidis internetas. Visi atnaujinimai turėtų kainuoti apie 12,5 milijonų svarų.

 

Nepralenkiami Kinijos rezervai

Kinija nepaliaujamai didina savo tarptautinius rezervus ir šiuo metu pasiekė istorinį maksimumą — 2,273 trilijono JAV dolerių. Net ir ekonominio nuosmukio laikais šaliai per šių metų trečiąjį ketvirtį rezervus pavyko padidinti 141 milijardu dolerių, t. y. beveik 20 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Iš ko rezervai didinami? Iš teigiamo Kinijos prekybos balanso ir tiesioginių užsienio investicijų. Be to, Kinijai naudingas ir dolerio silpnumas kitų valiutų atžvilgiu, mat 63 proc. per pastarąjį ketvirtį sukauptų rezervų Kinija laiko eurais ir jenomis.

Kinijos valdžia stengiasi neužmigti ant milžiniškų santaupų ir mėgina kiek įmanoma saugiau rezervus diversifikuoti: visų pirma planuojama gerokai padidinti aukso atsargas, o Kinijos valstybinės kompanijos visame pasaulyje intensyviai supirkinėja žaliavų gavybos ir perdirbimo aktyvus, ypač — naftos, dujų ir metalo gavybos.

 

Pagalba atšaukiama

Praėjo daugiau kaip metai po to, kai Islandijos valstybę ištiko bankrotas. 2008 metų rudenį pagrindiniai šios šalies bankai atsidūrė ant bankroto ribos, todėl valstybės buvo nacionalizuoti, o vietinė valiuta labai nuvertėjo. Islandija kreipėsi pagalbos į pasaulio valstybes, ir viena pirmųjų, pareiškusi suteiksianti milijardinį kreditą, buvo Rusija. Tuomet netgi užvirė diskusija, kodėl būtent Rusija, o ne Europos Sąjunga skuba gelbėti vakarietiškos šalies. Tačiau, atrodo, gražūs pažadai ir liko tik pažadais. Iš pradžių Rusija, žadėjusi įspūdingą 4 milijardų dolerių pagalbą, ją sumažino aštuonis kartus — iki kuklesnių 500 milijonų, o šį rudenį paskelbė, kad Islandijai apskritai nebereikia kreditų, o štai Rusija negali sau leisti švaistytis paskolomis, nes šalies biudžeto deficitas ir taip skylėtas.

Iš tiesų Islandija jau gavo pustrečio milijardo dolerių paskolą iš Danijos, Švedijos, Suomijos ir Norvegijos, taip pat 2,1 milijardo iš Tarptautinio valiutos fondo. O štai Rusija atšaukia pagalbą ne tik Islandijai, bet ir Ukrainai (buvo pažadėti 5 milijardai USD) bei paskutinę paskolos dalį Baltarusijai (500 milijonų USD).

 

Pinga programišių paslaugos

Šiandien nusikaltimai virtualioje erdvėje iš menkų chuliganysčių virto rimtu santykių aiškinimosi instrumentu, pavyzdžiui, tarp stambių konkuruojančių kompanijų. Todėl tarp programišių jau seniai susiformavo nuosava juodoji rinka, kur užsakovai vykdytojams sumoka už DDoS atakas, virusų platinimą ar įsilaužimą į svetimus kompiuterius. Pasak kompiuterinio saugumo ekspertų, pastaruoju metu pastebima, kad kibernetinių nusikaltimų „paslaugų“ kaina krenta. „Reikalavimai, keliami šios rinkos dalyviams, taip sumažėję, kad šiandien ši rinka paprasčiausiai perpildyta“, — aiškina kompanijos „Arbor Networks“ specialistas.

Įdomu tai, kad būtent DDoS atakos, laikomos pačiu pavojingiausiu programišių ginklu, per pastaruosius mėnesius labiausiai atpigo: anksčiau tokios atakos užsakymas kainuodavo 1 000 USD už dieną, o dabar kaina krito iki 100 USD, kai kuriais atvejais — net iki 30 USD. Tiesa, maža kaina gali reikšti ir nekvalifikuotą „darbų vykdytoją“. Pasak „Symantec Security Response“ techninio direktoriaus Z. Ramzano, dabar programišių forumuose „prisiveisė“ tiek neaiškių tipų, kad niekada negali būti tikras, ką gausi už sumokėtus pinigus. Užtat patyrusių ir vardą turinčių programišių paslaugos, atvirkščiai, brangsta.

 

Meno rinka laikosi

Stambiame meno rinkos renginyje, „London‘s Frieze art fair“, ir vėl daugiausia dėmesio buvo skiriama kalboms apie šiuolaikinio meno rinką ekonominės situacijos fone. Apžvalgininkai pastebi, kad šiemet beveik visi panašūs renginiai labai primena verslo naujienų suvestines. O kokios jos?

Žinoma, geriausiai pozicijas išsaugo pripažintų klasikų darbai, tačiau ir šiuolaikinis menas sugeba kapstytis paviršiuje ir nepaskęsti recesijoje. 2006–2008 metų euforijos niekas nebesitiki: praėjusiais metais Londone šiuolaikinio meno aukcionuose buvo surinkta 103 milijonai svarų sterlingų, o šiemet „Sotheby‘s“ ir „Christie‘s“ nesitiki daugiau kaip 33 milijonų. Panašią dinamiką pateikia ir tinklalapis „Artprice.com“, stebintis viso pasaulio aukcionų duomenis. Tačiau, kaip tvirtina meno rinkos žinovai, nors pati rinka ir susitraukė, bet ji niekur nedingo. Sumažėjo tiek pirkėjų, tiek pardavėjų, tačiau tikri kolekcionieriai ir toliau „veikia“. Meno galerijos, kurioms dar pavasarį buvo prognozuojamas kone masiškas išnykimas, sugebėjo išsilaikyti, o tas, kurios vis dėlto užsidarė, netrukus pakeitė kitos.

 

Nehigieniška, bet juk niekas nemato

Reguliariai rankas plautis su muilu pasaulį išmokė daktaras Oliveris Wendelli Holmesas 1843 metais, siekdamas, kad gydytojai neperneštų infekcijų nuo ligonių. Šiuo metu rankų plovimasis yra savaime suprantama kultūros dalis, medikų laikoma viena esminių sąlygų, padedančių apsisaugoti nuo įvairių infekcijų (gripo — taip pat).

Tačiau stebėjimai rodo, kad pasinaudoję tualetu rankas plauna toli gražu ne visi: JAV rankas pabuvę tualete nusiplauna tik 66 proc. vyrų, moterų procentas kiek didesnis — 88 proc. Eksperimento metu viešuosiuose tualetuose buvo pakabinti skystųjų kristalų monitoriai, rodantys pranešimus, kad reikia paisyti asmeninės higienos taisyklių. Vėliau specialūs davikliai fiksavo, kaip žmonės sureaguoja į pranešimus. Pastebėta, kad didžiausią poveikį turėjo klausimas „Ar greta jūsų esantis žmogus rankas plaunasi su muilu?“ Mokslininkai tai aiškina paprastai: žmogui svarbu, ką apie jį mano aplinkiniai. Būtent dėl to daugelis vyrų rankas su muilu plovėsi tuomet, kai tualete būdavo daugiau žmonių.

 

Iš kur tas nuovargis?

Maždaug 17 milijonų planetos gyventojų gyvena kankinami nesibaigiančio chroniško nuovargio: tai ilgalaikis, stiprus išsekimas, kartais net skausmai. Kodėl šis sindromas atsiranda, mokslas neturi aiškaus atsakymo: kartais priežastimi įvardijamas bendras sveikatos silpnumas, o kartais — psichinės problemos. Tačiau naujausias tyrimas, paskelbtas žurnalo „Science“ tinklalapyje, nurodo, kad dėl chroniško nuovargio gali būti kaltas virusas. Retrovirus XMRV, kuriuo, panašiai kaip ŽIV, užsikrečiama visam gyvenimui, aptiktas 67 proc. chronišku nuovargiu sergančių žmonių organizmuose, o sveikų žmonių grupėje virusą XMRV turėjo vos 3,7 proc. Tolimesni ir kruopštesni tyrimai parodė, kad šį virusą turėjo beveik 98 proc. sergančiųjų nuovargiu. Kol kas mokslininkai negali tvirtinti, kad tas virusas sukelia chronišką nuovargį, gali būti, kad sindromo kankinami ligoniai tiesiog yra mažiau atsparūs užkratams, o pats sindromas atsiranda dėl kitų priežasčių. Kitas mokslininkų žingsnis — pamėginti chronišku nuovargiu sergantiems ligoniams padėti vaistais, kovojančiais su retrovirus XMRV.

 

Leido gelbėti gyvybes

Didžiausias Nigerijos miestas, buvusi sostinė Lagosas, buvo pavadintas pačia pavojingiausia vieta dirbti pasaulyje. Nenuostabu: Nigerija liūdnai garsėja nusikaltimų gausa, iš kurių labai daug padaroma panaudojant šaunamuosius ginklus. Nuo 1980-ųjų šalyje galiojo įstatymas, draudžiantis medikams suteikti pirmąją pagalbą peršautam žmogui, kol neatvyksta policija ir nesurašo nusikaltimo protokolo. Absurdiškas įstatymas galiojo iki šių metų, o mirtingumas nuo šautinių žaizdų vis didėjo. Paskutiniu kantrybės lašu tapo vietos laikraščio „Guardian Bayo Ohu“ redaktoriaus mirtis, kai po užpuoliko paleistos kulkos jis mirė taip ir nesulaukęs medikų pagalbos. Štai tada įtakingi vietos politikai ėmė reikalauti atšaukti įstatymą, pavadinę jį „bedvasiu ir nežmogišku“. Vos įstatymas buvo atšauktas, visos klinikos buvo perspėtos, kad neteks licencijų, jei nesuteiks skubios pagalbos sužeistiesiems šaunamaisiais ginklais.

 

Jei sirgti vėžiu, tai Izraelyje

Nes bent jau statistiškai čia išgyvena daugiausia ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis. Kaip pranešė Izraelio spauda, tarp šalyje gyvenančių žydų 61,4 proc. vyrų ir 67,3 proc. moterų išgyvena bent penkerius metus po to, kai būna diagnozuotas vėžinis susirgimas. Šalies arabų atitinkamai išgyvena 50,7 ir 64,9 proc. Tai labai aukštas rodiklis, o pagal bendrą onkologinių ligonių išgyvenimo statistiką Izraelis lenkia JAV, Suomiją, Italiją ir Norvegiją.

Medikai pabrėžia, kad svarbiausias faktorius, lemiantis vėžiu susirgusių žmonių išgyvenimą, yra susirgimo stadija tuo momentu, tai jis diagnozuojamas.

 

NEVIENAREIKŠMIAI ANTIOKSIDANTAI

Antioksidantai — tai medžiagos, kurios gali sujungti laisvuosius radikalus. Ilgą laiką buvo manoma, kad su maistu gaunami antioksidantai teigiamai veikia žmogaus organizmą, nes nukenksmina laisvuosius radikalus, kurie yra atsakingi už audinių degeneraciją ir senėjimo procesus. Tačiau naujausių tyrimų duomenys rodo, kad liaupsinamieji antioksidantai nėra vienareikšmis gėris, tad nereikėtų jų vartoti pernelyg intensyviai.

Australijos Monash universiteto mokslininkų grupė nustatė, kad antioksidantų gausa gali provokuoti antrojo tipo cukrinį diabetą. Darbui vadovavęs profesorius Tony Tiganis išsiaiškino, kad laisvieji radikalai, kurių taip bijomasi, turi ir teigiamą poveikį — nedidelės aktyvios deguonies dalelės koncentracijos organizme atlieka apsauginę funkciją. O antioksidantai užblokuoja tiek neigiamą, tiek teigiamą radikalų efektą.

 

UŽTEKS SPOKSOTI!

Tikriausia girdėjai, kad vyrai myli akimis. Nenuostabu, nes, pasak britų kompanijos „Kodak Lens“, vyrai moterims apžiūrėti („ryti akimis“) kasdien skiria 43 minutes.

 

Pasirodo, kasdien žvilgsniu mes įvertiname po 10 priešingos lyties atstovių, o per visą savo gyvenimą šiam nekaltam užsiėmimui iššvaistome visus metus!

Rezultatas irgi gan realus: 35 proc. vyrų teigia, kad jų žvilgsniai nelieka be atsako.

O štai moterys į vyrus spokso tik po 20 minučių kasdien.

 

AR TURIME KUO DIDŽIUOTIS LIETUVOJE?

Vyro sveikatos institutas tarp buvusių sovietinių respublikų gyventojų atliko apklausą, koks kokioje šalyje vyrų pasididžiavimo dydis. Buvo užpildytos 7 405 anketos, ir dabar tyrimo rezultatai jau paviešinti.

 

Rusija ir Ukraina — 15,8 cm;

Gruzija — 17,6 cm;

Turkmėnija — 14,6 cm;

Estija, Latvija, Lietuva — 16,0–16,3 cm. Rusų tyrėjai visas tris Baltijos šalis ir vėl suplakė į krūvą. Bet viskas, bent jau žiūrint statitiškai, ne taip jau ir blogai.


 

Skaitytojų komentarai

 Numeriai: Straipsniai: