Moterys ir vyrai - Pasivaikščiojimai su vyru: už ir prieš. Moterų pamokos
- Vyrai bijo parduotuvių.
- Tik patys išskirtiniausi yra pajėgūs „slampinėti“.
- Vyrai ne visada pasirengę išlaidoms.
- Vyrai nemoka prisitaikyti.
- Vyrai veliasi į konfliktus.
Pasivaikščiojimai su vyru: už ir prieš. Moterų pamokos
Vyrai, noriu pakalbėti apie jus ir jūsų norą būti su moterimis. Tai štai, būdama 20 metų mėgau ilgai vaikštinėti su vyrukais ir plepėtis. Kai sulaukiau 25 metų mes dažniausia tik pereidavome iš vienos lovos į kitą. Dabar aš esu šiek tiek vyresnė, ir kai kur nors einu su savimi kartais pasiimu kokį vyrą — tiesiog kad būtų maloniau (beje, neatmetama ir galimybė paplepėti keliaujant iš lovos į lovą). Be to, jūs, vyrai, juk galite nešti krepšius, sumokėti už vakarienę ir apsaugoti, o tai yra patogu. Turbūt ir visi pliusai. O štai minusus suskaičiuoti daug sudėtingiau.
Vyrai bijo parduotuvių.
Normalus moteriškas pasivaikščiojimas nenutrūksta įžengus į krautuvėlę — paprasčiausia eini toliau nekeisdama tempo, dairaisi į šalis, pasimatuoji kvailą megztą paltą su kailine apykakle (kuris prieš savaitę čia dar nekabojo), pasisukioji prieš veidrodį, nusivelki ir išeini. Arba nusiperki ir išeini. Vyrai kažkodėl nepajėgūs palaikyti tokio judėjimo ritmo. Tereikia pasukti prie eilinių stiklinių durų, ir jie jau pradeda muistytis. Muistytis ir sielvartauti. Neduok Dieve, išvys eilę prie matavimosi kabinos, tai net balsas užlūžta: „Ką, nejaugi tiek stovėsime?!“ Ne, nestovėsime. Įdomus naujų kvepalų kvapas, nauja modernių rankinių kolekcija — tai nekaltos miesto naujienos, kurios beveik nevertos laiko ir dėmesio, tačiau vakarą padaro tokį žavų, tokį miestietišką. Bet špygą jie supranta... Jie tokius pasivaikščiojimus vadina „tampymusi po parduotuves“. Vaikeli mano, tu tikrai nežinai, ką reiškia „tampytis“. Dešimtys parduotuvių, o paskui — visa universalinė. Ir eilės prie matavimosi kabinų ten ne tokios, kaip šita, o tikros. Pustuzinis kelnių, į kurias neįtelpi. Suvokimas to, kad tavo įsivaizdavimai apie nuosavą pasturgalį prasilenkia su realybe. Negailestinga žalsvoka šviesa kabinoje, kuriai šviečiant paaiškėja, kad tavo įsivaizdavimai apie savo amžių taip pat prasilenkia su tikrove. Sielvartas ir nusivylimas. Po to parduotuvėje su normaliu apšvietimu iš džiaugsmo, kad vėl pasijutai gražuole, prisiperki kalną nereikalingo šlamšto. Praeidama pro kavinę plėšaisi tarp troškimo patirtą stresą užkąsti torčiuku ir prisiminimo apie veidrodyje regėtą karvę. Važiuoji namo alkana ir su įsiskaudėjusia galva. Taip, tai karas, tačiau juk kareivis kūdikio nenuskriaus. Todėl tavęs, vaikeli, į tikrą mūšį niekas neims. Dabar mes paprasčiausia vaikštinėjame.
Tik patys išskirtiniausi yra pajėgūs „slampinėti“.
Vyrams reikalingas tikslas, jie nori žinoti, kur mes einame ir kaip ilgai ten užtruksime. Sėdėti prie vandens įstengia tik geriausi iš jų. Tačiau tuo metu tylėti nepajėgia nė vienas. Atrodytų, jie baiminasi, kad tu imsi nuobodžiauti, tačiau iš tiesų juos užvaldo baisus nerimas. Staiga jie užsinori valgyti, gerti, skristi į kosmosą ar pasidulkinti. Sėdėti nepatogu, šaltoka, uodai kandžiojasi. O paskui jiems pasibaigia cigaretės.
Vyrai ne visada pasirengę išlaidoms.
Kalbu apie moterį, kokią aš įsivaizduoju. Ji pinigų turi. Tačiau net pačios protingiausios iš mūsų kartais nulaužia žydinčio persiko šakelę, nesulaukusios vaisių. Čia aš apie tai, kad mes, moterys, esame nesavanaudiškos ir tikrai galime susidomėti vyriškiu, kuris neturi pinigų. Ir tuomet bendras pasivaikščiojimas gali virsti pragaru. Sakykime, tu išalkai taip, kad esi pasirengusi eiti į pirmą pasitaikiusią kavinę ir sumokėti už du. Tik patyręs karys ramiai priims valgį iš svetimų rankų. Turintis kompleksų jaunuolis stengsis nupirkti pyragėlį. Jeigu moteris laikysis savo, galbūt jai ir pavyks jį nusitempti į kokią užeigėlę, kurioje apsinuodysite maistu. Valgius jis parinks pats, orientuodamasis į pirmąją meniu pusę — salotas ir garnyrą. Pabandyk dabar nesigėdindama suvalgyti savo kepsnį jo akivaizdoje.
Vyrai nemoka prisitaikyti.
Priešingai, kai pinigų jie turi pakankamai, kartais pradeda valgyti ir gerti kaip nuo grandinės nutrūkę. Tau „pasivaikščioti“ reiškia pasivaikščioti, o ne sėdėti dvi valandas restorane stebint, kaip jie šlamščia kaloringą maistą, užgerdami alumi. O paskui nebepajėgia vaikščioti, nes persivalgė. Jeigu moteris leidžia vyrams išrinkti pasivaikščiojimo maršrutą, tai turi būti pasirengusi siurprizams. Žmonių patinai be galo skirtingi, tačiau juos vienija viena Dievo dovana — visiškas nesivaržymas šlapintis gatvėje. Jiems pakanka sienos (medžio, stulpo...). Ir jie visiškai ramiai po vakarienės gali nusivesti moterį į tokią vietą, kur nėra tualeto. Net jeigu tokių vietų mieste būtų visai mažai, jie tikrai įstengs jų surasti. Jiems net į galvą nešaus, kad galbūt tu droviesi viešai pritūpti ir apvarvinti gėlių klombą. Foto – PSV4
Vyrai veliasi į konfliktus.
Ten, kur moteris praslys kaip slidus ungurys, vyrai pradės stumdytis ir prašytis nemalonumų. Jie pykstasi su kitais tokiais pat kaip jie, su policija, su pardavėjais... Beje, toli gražu ne visada laimi — tuomet situacija tampa dvigubai negraži.
„Teisinga“ moteris vaikštinėja beveik neliesdama žemės. O vaikštant su jumis, vyrai, dažnai kyla jausmas, kad su savimi tempiesi neišauklėtą šunį ar kaprizingą plytgalį. Todėl jeigu po ranka neturime berniuko, išauklėto vaikštinėti po parduotuves, tai geriau tą daryti vienai arba su kita moterimi, kuria galima pasitikėti. Pabaigoje, žinoma, reikėtų parašyti ką nors politiškai korektiško ir taikingo, tada koketiškai pakikenti, kad visi suprastų: čia buvo pokštas, vyrai tikrai ne tokie. Tačiau man mirtinai įkyrėjo orientuotis į vidutinį statistinį idiotą, atėjusį iš šalies. O mano draugai ir taip supras — jie prie to pripratę.
Skaitytojų komentarairicis, 2010-07-13 09:38 cia tikra tiesa pasake jinai.juk ji speceliste siu dalyku.:-D |
Numeriai: |
Straipsniai: |