« Grįžti į svetainę  www.vyras.lt

Naujienos IT, automobiliai, verslas, sveikata, N-18

  • NAUJIEJI „IPOD NANO“
  • Atidaryta didžiausia Baltijos šalyse muzikos parduotuvė
  • GERESNI „GOOGLE“ PAIEŠKOS ĮRANKIAI
  • Seks „Ferrari“ pėdomis
  • Permoka už Nano
  • „Lada“ mažina etatus
  • Slaptoji CORVETTE
  • Kur kiek atpigo
  • Pasaulio finansų sostinės
  • Apetitui sumažinti
  • Auksinis žodis „atsiprašau“
  • Blogesnis, bet ilgesnis gyvenimas?
  • Nei gerti, nei valgyti!
  • Į sveikatą, draugai mano!
  • Keičiam mėsą
  • Klausimas: po pietų labai norisi nusnūsti. Ką daryti?
  • Misti oru ir šviesa
  • SEKSAS VOKIETIJOJE
  • PRANCŪZAI PRIBLOŠKĖ!
  • KNYGOS IR SEKSAS
  • PROVOKATORĖS!
Žurnalas Vyras.lt | Nr. 013 | Naujienos IT, automobiliai, verslas, sveikata, N-18

NAUJIEJI „IPOD NANO“

Populiariausias pasaulyje muzikos grotuvas „iPod nano“ dabar ne tik turi įrengtą vaizdo kamerą, mikrofoną ir garso kolonėles, bet ir kiekvieno skoniui įtiksiančias spalvas – viso net devynias. Naujieji grotuvai leidžia vartotojams su „iTunes“ įkelti filmuotus vaizdo filmukus tiesiai į „Youtube“ svetainę. Be to, plonyčiame 2,2 colių „iPod nano“ grotuve įrengtas FM radijas ir žingsniamatis, kuris rodo kiek kalorijų išeikvota nuėjus tam tikrą atstumą.
www.apple.com

MOBILIESIEMS TELEFONAMS SKIRTAS „FLASH PLAYER“ GROTUVAS
Kompanija „Adobe“ pristatė savo „Flash Player“ grotuvo versiją, skirtą mobiliesiems telefonams. Anksčiau juose buvo prieinama tik ribotų galimybių „Flash lite“ versija. Tačiau daugiau kaip 75 proc. vaizdo klipų pateikimui internete naudojamas būtent „Flash “ grotuvas, todėl gamintojai pagrįstai tikisi, kad ši programa padarys jų produktus patrauklesnius. Kompanija „Motorola“ pradeda teikti telefonus su „Flash Player“ palaikymu kitų metų pradžioje. „Apple“ atsisakė įdiegti „Flash Player“ savo „iPhone“ telefonuose.
www.adobe.com

Atidaryta didžiausia Baltijos šalyse muzikos parduotuvė


Kompanija „Muzikos bomba“ atvėrė atsinaujinusią muzikos įrašų parduotuvę internete „Muzikosbomba.lt“. Joje muzikos mylėtojams siūloma virš 500 000 Lietuvos ir užsienio atlikėjų įrašų - šiuo metu tai gausiausia pardavimui skirtų įrašų kolekcija Baltijos šalyse. Muziką galima įsigyti įvairiais formatais: kompaktinėse plokštelėse, koncertų DVD, plokštelėse.
www.muzikosbomba.lt

GERESNI „GOOGLE“ PAIEŠKOS ĮRANKIAI

„Google“ pristatė įrankius, kurie leis interneto vartotojams dar paprasčiau rasti reikiamą informaciją, ribojant paieškos rezultatus. Devyni nauji paieškos įrankiai leidžia rūšiuoti rezultatus pagal tokius parametrus, kaip praėjusi valanda, data, daugiau el. parduotuvių svetainių, mažiau el. parduotuvių svetainių, lankyti tinklalapiai, neaplankyti, knygos, tinklaraščiai ir naujienos.
googleblog.blogspot.com

Seks „Ferrari“ pėdomis

Naujasis „Lotus“ vadovas Dany Baharas per ateinančius penkerius metus kompaniją nori padaryti „Ferrari“ konkurente. Iš pastarosios perėjęs vadovas teigia „Lotus“ sugrąžinsiąs į aštuntojo dešimtmečio klestėjimo laikus.

Permoka už Nano

Praėjus vos dviem mėnesiams po automobilių pristatymo, Indijoje vyksta TATA Nano perpardavinėjimas. Sandorių kainos trečdaliu didesnės už mažmenines. Sulaukus 200 000 užsakymų pradiniam šimtui tūkstančių automobilių, pirmieji pirkėjai buvo atrinkti loterija.

„Lada“ mažina etatus

Rusų automobilių gamintojas „Avtovaz“, gaminantis „Lada“ modelius, atleidžia 27 600 darbuotojų (iš viso dirba 102 000 žmonių). Tokiu būdu siekiama susidoroti su gerokai kritusia automobilių paklausa. Lyginant su 2008-aisiais, pardavimai sumažėjo 40 procentų.

Slaptoji CORVETTE

Dėl finansų krizės teko nutraukti vieną slapčiausių ir radikaliausių „General Motors“ projektų: Corvette su varikliu viduryje, turėjusią konkuruoti su FERRARI F430 ir LAMBORGHINI Gallardo. GM jau buvo susitarę su „Saab“ dėl unikalios pavarų dėžės be sankabos kūrimo. Dabar išvysti tokį Corvette beveik nebėra vilties.

Kur kiek atpigo

Sprogus nekilnojamojo turto burbului visose šalyse smuko ir jo kaina, taigi dabar, turėdami patogią laiko perspektyvą, įvairių kompanijų analitikai pateikia savo vertinimus, kur ir kiek labiausiai pigo būstas. Konsultacinė kompanija „Knight Frank“ nurodo, kad nuo 2008 metų kovo iki 2009 metų kovo nekilnojamasis turtas labiausiai atpigo Latvijoje — 36 proc. Į pirmąjį trejetuką taip pat pateko Dubajus, kuriame kainos smuko 32 proc., ir Singapūras — 23,8 proc. Beje, Lietuva į dešimtuką net nepakliūna...
Kitokius duomenis pateikia „GED Analitics“, lyginantys buvusių TSRS šalių sostinių nekilnojamojo turto kainas. Pasak jų, Rygoje jos krito net 53 proc. Kitos dvi šalys, patyrusios didžiausią nekilnojamojo turto nuvertėjimą, yra Gruzija ir Ukraina: Tbilisyje fiksuotas 42 proc. kritimas, Kijeve — 39 proc. Analitikai pabrėžia, kad kainų korekcijai įtakos turėjo ne tik globalinė recesija, bet ir kiti ekonominiai bei politiniai faktoriai. Pavyzdžiui, Tbilisio kainas mušė Gruzijos ir Rusijos konfliktas bei tyli Rusijos blokada, lėmusi didžiulius ekonominius ir investicinius Gruzijos nuostolius. O Ukrainą ekonominė krizė parklupdė ypač skaudžiai, nes jos ekonomika pasirodė besanti mažiausiai pasirengusi tokiems išbandymams.

Pasaulio finansų sostinės

Konsultacinė kompanija „Z/Yen Group“, reguliariai apklausianti stambiausių pasaulio finansinių kompanijų vadovus bei įvertinanti ekonominę stambiausių pasaulio miestų padėtį, sudarė naujausią pasaulio finansinių centrų indeksą (GFCI). Šiame reitinge lyderiai išliko tie patys, ir jų surinkti balai nuo šių metų kovo mėnesį skelbto reitingo nepasikeitė. Tai — Londonas (790 balų) ir Niujorkas (774 balai). Lyderių penketuke pozicijas saugo ir Azijos miestai: Honkongas (729 balai), Singapūras (719 balų) ir Šendženas (695 balai). Palyginti su kovo mėnesio reitingu, Honkongas pakilo vienu punktu, žemyn nustumdamas Singapūrą.
Finansinių centrų „autsaideriais“ liko Atėnai (433 balai), Budapeštas (425 balai) ir Reikjavikas (415 balų).

Apetitui sumažinti

Ne tik galingiausios pasaulio galvos G-20 susitikime svarstė, kaip sumažinti aukščiausių kompanijų vadovų (ypač — finansinių institucijų) apetitą didžiulėms algoms, „bonusams“ ir priedams. Slovėnijos vyriausybė nusprendė kirsti iš peties priėmusi įstatymą, pagal kurį valstybės paramą gaunančių kompanijų aukščiausi vadovai turės mokėti 90 proc. pajamų mokestį. Mokestis galioja nuo šių metų sausio pirmosios iki kitų metų pabaigos, arba kol kompanija liausis naudojusis valstybės parama.
Kol kas aukščiausių vadovų pajamos, didesnės nei 12,5 tūkst. eurų, Slovėnijoje apmokestinamos 41 proc. mokesčiu. Beje, vidutinis darbo užmokestis šalyje yra 922 eurai.
Idėja nėra nauja: šių metų vasarį panašiais metodais su aukštomis algomis nusprendė grumtis JAV valdžia. Šalyje buvo priimtas įstatymas, pagal kurį visos premijos aukščiausiems vadovams turi būti apmokestintos 90 proc. mokesčiu. Šis įstatymas buvo priimtas netrukus po to, kai paaiškėjo, kad draudimo bendrovė AIG, gavusi daugiau kaip 100 milijardų valstybinės paramos, savo vadovams ketina išmokėti multimilijoninius „bonusus“.

Auksinis žodis „atsiprašau“

Kad nuoširdus atsiprašymas gali būti daug vertingesnis už atgalia ranka išmokėta kompensaciją, įrodė ekonomistų tyrimas. Gauti duomenys rodo, kad kompanijos, kurios nepatenkintų pirkėjų paprasčiausiai atsiprašo, dukart dažniau sulaukia teigiamos klientų reakcijos nei tos, kurios siūlo finansinę kompensaciją. Taigi žodinis atsiprašymas pasirodo esąs nieko nekainuojantis, bet galingas įrankis, užtikrinantis lojalumo kompanijai skatinimą. Beje, pastebėta, kad šis mechanizmas veikia net ir tuomet, kai vartotojo atsiprašo ne jį įžeidęs žmogus, o trečiasis asmuo, besikreipiantis kompanijos vardu.

Blogesnis, bet ilgesnis gyvenimas?

Kartais siaučiant krizei ilgėja žmonių gyvenimas — bent jau taip teigia JAV mokslininkai, išanalizavę 1930–1933 metų pasaulinės ekonominės krizės laikotarpio duomenis. Priminsime, kad vieną 1929 metų spalio dieną, vėliau pavadintą „juoduoju ketvirtadieniu“, žlugo JAV akcijų rinka, paskui save nusitempdama beveik visą planetą. Pačiose valstijose bedarbystė per kelerius metus pasiekė neregėtus 25 proc., subankrutavo daugelis šeimų. Paanalizavus tų metų statistinius duomenis paaiškėjo, kad nors savižudybių skaičius truputį išaugo, tačiau bendra žmonių gyvenimo trukmė pailgėjo. Ar tai reiškia, kad ekonominė krizė kažkokiu būdu padeda žmonėms ilginti gyvenimo trukmę? Sociologai sako, kad tuometinėje Amerikoje darbo sąlygos buvo ypač nepalankios darbininkams: daugybė nelaimingų atsitikimų darbe, dėl neišsimiegojimo ir žalingų įpročių daugelis sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, o persidirbimas ir ilgos darbo valandos silpnino šeimyninius ryšius. Be to, mokslininkai pripažįsta, kad laikotarpis buvo pernelyg trumpas, todėl ir jo „vaizdas“ ne toks. Mat iš tiesų pasaulyje veikia kitas principas: tik klestint ekonomikai gyvena sveikesni ir ilgaamžiškesni žmonės.

Nei gerti, nei valgyti!

Jei norite kiek įmanoma labiau būti saugūs kelyje, prisiminkite, ką ir kada valgėte ir gėrėte prieš sėsdami prie vairo. Štai, pavyzdžiui, alkoholio vartojimas šešios valandos iki vairavimo automobilių avarijos tikimybę padidina daugiau nei dukart. Italijos Udinės universiteto ekspertai pasaulio vairuotojus dar labiau įspraudė į kampą: viena taurė vyno pietų metu riziką padidina dukart, dvi taurės — triskart.
Tarsi to nebūtų gana, mokslininkai pataria atkreipti dėmesį ir į valgymą: į rizikuojančiųjų kategoriją patenka ir neišsimiegoję žmonės. Tokie apsnūdėliai dukart dažniau kelyje pakliūva į avarijas, jei prie vairo sėda nepraėjus porai valandų po valgymo.

Į sveikatą, draugai mano!

Kokybiškas socialinis gyvenimas, priklausymas įvairioms socialinėms grupėms, bendravimas su žmonėmis sveikatai gali turėti netgi daugiau teigiamos įtakos nei taisyklingas maitinimasis ar sportas. Mokslas atranda vis daugiau įrodymų, kad jausdamiesi socialinės grupės nariais mažiau rizikuojame susirgti tokiomis ligomis kaip insultas, senatvinė silpnaprotystė ar net peršalti. Pasak australų profesorės Alex Haslam, „mes esame socialūs gyvūnai, gyvenantys ir kilę iš socialinių grupių. Dalyvaudami grupėse — nuo futbolo komandų iki knygų klubų ar savanorių bendruomenių, mes turime su kuo identifikuotis. O tai neatskiriama mūsų esybės dalis, būtina, kad galėtume gyventi turiningą ir pilnavertį gyvenimą. Štai kodėl grupės yra tokios svarbios protinei veiklai, sveikatai ir gerovei“. Specialistei antrina kolegė profesorė Jolanda Jetten: „Naujausi tyrimai rodo, kokios svarbios yra grupės ir socialinė identifikacija žmogaus gerai savijautai. Deja, ši aplinkybė neretai pamirštama ir tokios problemos kaip senatvinės ligos pirmiau gydomos medikamentais, užuot žmones įtraukus į bendruomenes.“

Keičiam mėsą

Sakai, kad esi jaunas, tvirtas ir atsisakyti raudonos mėsos nėra prasmės? Tai ir neatsisakyk, tik valgyk jos saikingai, o dar geriau — galvijų mėsą pakeisk paukštiena. Australijos medikai ketverius metus stebėjo daugiau kaip šešis tūkstančius penkiasdešimtmetį perkopusių savanorių ir padarė išvadą, kad tie, kurie mėsą valgė rečiau kaip 5 kartus per savaitę, o paukštieną — dažniau kaip 4 kartus per savaitę, 57 proc. rečiau patyrė senatvinių regos sutrikimų nei tie, kurie savo gyvenimo neįsivaizdavo be jautienos didkepsnio...

Klausimas: po pietų labai norisi nusnūsti. Ką daryti?

Geriausia būtų imti ir paklusti organizmo norui — snūstelėti bent valandžiukę. Tačiau jei tokios galimybės neturi (kaip kad dauguma mūsų), atkreipk dėmesį į mitybą. Pavyzdžiui, vienu prisėdimu nesušveisk sočių pusryčių, o „paskirstyk“ juos į tris trumpesnius valgius kas pusantros–dvi valandas. Pavyzdžiui, aštuntą ryto — baltyminis kokteilis, dešimtą — du kiaušiniai plius avižinė košė, pusę dvyliktos — obuolys ir sauja riešutų. Tada iki pietų nebūsi labai išalkęs ir nepersivalgysi: pavyzdžiui, pakaks salotų su vištienos filė ir vaisių deserto, o grįžęs prie darbo stalo neužsnūsi ir nosimi nebaksnosi klaviatūros.

Misti oru ir šviesa

Ypatingo judėjimo atstovai sako, kad norint puikiai jaustis ir išvengti maisto sukeliamų negalavimų reikia... liautis valgyti. Ne tik valgyti, bet ir gerti, o gyvybinės energijos semtis iš „prana“ — išvertus iš sanskrito tai reiškia „gyvybės oras“, arba „gyvybės galia“.
Angliškai jie vadinami „breatharians“, arba „kvėpuotojais“. Garsiausia „kvėpuotoja“, pasivadinusi Jasmuheen (kažkada ji buvo Ellen Greve), įkūrė „kvėpuotojų“ judėjimą, kuriame svarbiausia yra pamažu pereiti visas pakopas: iš pradžių tapti vegetaru, paskui — veganu, tada pradėti valgyti vien neapdirbtą maistą, vėliau — vien vaisius, tada — gerti skysčius ir galų gale pasitenkinti tik „prana“. Kitaip sakant, fizinį maistą pamažu pakeisti oru ir šviesa — metafizine mityba. Beje, ši veikėja ne taip seniai svečiavosi ir Lietuvoje, lietuvių (daugiausia moterų) protus drumsdama savo idėjomis.
Mokslas „kvėpuotojų“, deja, nepalaiko — dėl dehidratacijos viena po kitos iš rikiuotės išeina organizmo sistemos: inkstų nepakankamumas, dėl elektrolitų balanso sutrikimo prasideda širdies aritmija, vėliau tikėtinas širdies smūgis ir mirtis. „Kvėpuotoja“ Jasmuheen tvirtina, kad žmogui tereikia klausytis savo vidinio balso, kuris patars, kaip išgyventi nevalgant ir negeriant 21 dieną. O mokslas rodo, kad joks vidinis balsas nepadės — tai tiesiog neįmanoma.

SEKSAS VOKIETIJOJE

Jei tikėtume apklausų rezultatais, vokietės vis labiau laisvėja, joms vis didesnę reikšmę turi seksas.

Apklausus 1 954 vokietes paaiškėjo, kad kas ketvirta seksui yra pasiruošusi jau pirmo pasimatymo metu. Bet ta pati apklausa parodė, kad tarp visų malonumų seksas  vokietėms — antroje vietoje. Pirmoje — pokalbiai telefonu.

PRANCŪZAI PRIBLOŠKĖ!

Ispanijos klinikos „Andromedical“, užsiimančios vyrų organų didinimu, pamatavo, suskaičiavo ir pateikė duomenis, kokie kokių šalių vyrų pasididžiavimo ilgiai.

Labiausia didžiuotis gali prancūzai — vidutiniškai 15,75 cm. Italai kelnėse turi 14,98 cm, anglai — 13,97 cm.
Apsijuokė indai — vidutiniškai 9,9 cm, ir korėjiečiai — 9,39 cm.
Lietuviai, kaip visada, liko už statistikos borto.

KNYGOS IR SEKSAS

Maža gudrybė: ateiname į moters namus, atidžiai pasižiūrime, kokios tuose namuose knygos, ir žinome, kaip elgtis.

Mokslininkai teigia, kad moterys, skaitančios meilės romanus, seksu užsiiminėja du kartus dažniau nei tos, kurios tokios pigios literatūros neskaito.
Ir dar: net 25 proc. moterų daugiau ar mažiau domisi mokslininkų išvadomis pagrįsta literatūra apie intymius santykius. Tarp vyrų tokių — tik 15,6 proc. Vyrams tikriausia užtenka žurnalo „Tik Vyrams“. Nelabai tame žurnale viskas mokslu pagrįsta, bet patikima.

PROVOKATORĖS!

Manai, sunku „pakabinti“ Tau patinkančią moterį? Na, bent vieną kartą iš penkių turėtų pasisekti.

20 proc. moterų pačios provokuoja vyrus intymiems santykiams. O tai tik patvirtina, kad „jei moteris pati nepradeda, tai nereiškia, kad nenori“. Penktadalis apklausoje dalyvavusių moterų patvirtino, kad laukė, kol vyrukai pradės kabinėtis, bet taip ir nesulaukė. O tai buvo tikrai įspūdingos damutės ir tik eiliniai vyrukai.
Ir dar: mums tikrai trūksta drąsos ir pasitikėjimo savo jėgomis, nes 67 proc. apklaustų vyrų teigia, kad nori, jog iniciatyvos imtųsi moterys.

Skaitytojų komentarai

EGONAS, 2011-12-15 05:17

VATAI MASINA

 Numeriai: Straipsniai: