« Grįžti į svetainę  www.vyras.lt

Krizė, kuri atveria kelius

  • Kas jums gyvenime svarbiausia?
  • Kaip Robinas Sharma leidžia savo dienas?
  • Iš kur semiatės patirties — gyvenimo ar knygų?
  • Idealus pasaulis. O jus patį ar kamuoja depresijos, ar būna juodų dienų?
  • Kokia jūsų asmeninės patirties dalis sudėta į knygą „Vienuolis, kuris pradavė „Ferrari“?
  • Jūsų knygose aprašomas individų krytis, praregėjimas ir prisikėlimas, tačiau dabar ištisos visuomenės kenčia nuopuolį. O gal ši krizė — tik dar vienas natūralus istorijos ratas?
  • Koks principas, kokia vertybė jums yra svarbiausia?
  • O kas jums yra didžiausia blogybė?
  • Ar kada nors svarstėte galimybę tapti vienuoliu?
  • Kas pakeis kartą X, kokie bus šios generacijos ryškiausi bruožai?
  • Ką laikote didžiausiu autoritetu?
Žurnalas Vyras.lt | Nr. 011 | Krizė, kuri atveria kelius

Liudas Dapkus

Garsus teisininkas, pinigus kadaise žarstęs abiem saujomis, bet pasirinkęs kitą gyvenimo kelią. Tai — 44 metų Robinas Sharma, knygos „Vienuolis, kuris pardavė „Ferrari“, autorius.

Kas jums gyvenime svarbiausia?

Žaisti iš visų jėgų, gyventi kiekvieną dieną taip, tarsi ji būtų paskutinė gyvenime, ir teigiamai veikti kitų žmonių gyvenimus. 
Gimdami mes gauname vieną puikų šansą, tačiau nespėję apsižvalgyti jau gulime mirties patale žvelgdami į nueitą kelią. Nenoriu, kad tą akimirką tektų dėl ko nors gailėtis, todėl apie tai sau primenu kiekvieną dieną. 
Savo mirtingumo priminimas — labai naudingas pratimas, padedantis suvokti, kad laikas — ne begalinis, todėl viską reikia daryti gerai, nuoširdžiai, netausojant jėgų ir idėjų.

Kaip Robinas Sharma leidžia savo dienas?

Keliuosi 5-ą valandą, kad galėčiau laiko skirti tam, ką vadinu „šventąja valanda“. Tai — 60 minučių meditacijai, skaitymui, užrašams, dienos planavimui ir penkių didžiųjų tikslų peržiūrai. Po to einu į treniruoklių salę. Mankšta suteikia energijos visai dienai, padeda susitelkti.
Likusią dienos dalį praleidžiu mokydamas savo klientus — įvairių įmonių vadovus, dirbdamas su savo komanda, planuodamas būsimas knygas ir susitikimus.
Vakarus leidžiu su vaikais — kartu mėgaujamės puikiu maistu, pokalbiais, dalijamės dienos įspūdžiais.

Iš kur semiatės patirties — gyvenimo ar knygų?

Mano įkvėpimas kyla iš visų kontaktų su gyvenimu — tai gali būti pokalbiai su iškiliais žmonėmis, geros knygos, mokymai, taip pat pamokos, kurias man pateikia mano vaikai, ir panašiai. Kiekvienas žmogus turi įdomių istorijų, kiekviena mūsų patirtis suteikia taškų ir padeda keliauti į priekį. Svarbiausia — nepražiopsoti šių gyvenimo pamokų, iššūkius vertinti kaip augimo galimybes, tobulinti savo mąstymą, tobulėti kaip asmenybei.

Idealus pasaulis. O jus patį ar kamuoja depresijos, ar būna juodų dienų?

Žinoma, visi patiria sunkių akimirkų, juodų ruožų. Būtų klaidinga tikėtis to išvengti. Tačiau svarbiausia yra mokytis iš tų patirčių, vertinti jas kaip galimybes mokytis ir tobulėti. Juk sakoma: „Be tamsos nepamatytum žvaigždžių“. Aš sunkumus regiu kaip paskatinimą ką nors patobulinti, jie — irgi mano gyvenimo dalis, jie padeda dar labiau vertinti tai, kas yra gera.

Kokia jūsų asmeninės patirties dalis sudėta į knygą „Vienuolis, kuris pradavė „Ferrari“?

Šiame kūrinyje panaudota nemažai asmeninės mano kaip teisininko patirties. Anuomet buvau labai nepatenkintas savo gyvenimu, jaučiausi nelaimingas. Buvau tapęs teisininku dėl klaidingų priežasčių. Sudegiau iš vidaus ir apsisprendžiau rinktis kitą kelią. Perskaičiau kelias labai geras autobiografijas, filosofijos darbų, kalbėjausi su išmintingais pagyvenusiais žmonėmis. Tada pasikeitė mano mąstymas.
Šios dvasinės kelionės metu aš ir parašiau tą knygą, kad sukaupta išmintimi pasidalinčiau su kitais, ieškančiais kitų kelių savo gyvenime.
Mokote žmones, kuriems reikia patarimų, paramos. Ar matote jų elgesio pokyčių šiais sunkiais laikais?
Žinoma. Baimė ėmė smelktis į žmonių gyvenimus. Kai kurie bijo permainų, bijo ateities, nežinomybės. Jiems patariu iš naujo įvertinti vertybes, krizę pradėti vertinti kaip augimo galimybę. Mes privalome išmokti pasinaudoti šiuo sunkmečiu, kuriam pasibaigus būsime stipresni nei kada nors anksčiau, geriau pasiruošę ateičiai.

Jūsų knygose aprašomas individų krytis, praregėjimas ir prisikėlimas, tačiau dabar ištisos visuomenės kenčia nuopuolį. O gal ši krizė — tik dar vienas natūralus istorijos ratas?

Būtent. Istorija yra regėjusi daugybę sukrėtimų, kurie nušluoja seną tvarką, paruošdami kelius naujai. Tai — evoliucijos forma.
Ką matome dabar? Senieji verslo principai griūva, finansų institucijos kovoja dėl išlikimo, automobilių pramonė keičiasi iš esmės. Tai, kas ateis po šios krizės, veiks gerokai efektyviau ir labiau atstovaus vertybėms, kurias mes išpažįstame. Dabar atsiveria galimybės permainoms ir augimui. Mes turime atsikratyti senų principų, kurie nebeveikia.

Koks principas, kokia vertybė jums yra svarbiausia?

Kiekvienas žmogus turi galimybę tapti lyderiu. Kiekvienas gali būti vedliu sau pačiam: ir asmeniniame, ir profesiniame gyvenime, kad įgyvendintų savo galimybes ir pasiektų sėkmės.

O kas jums yra didžiausia blogybė?

Didžiausia socialinė blogybė yra vidutiniškumas ir visuomenės vaidmuo traiškant žmonių svajones. Man atrodo, kad mes būsime susitaikę su nuostata nebesvajoti, atitikti vieną standartą, ir sutinkame spraustis visuomenės apibrėžtuose rėmuose. Aš manau, kad tėvai yra ne kas kita, o sunykę vaikai — pamiršę apie dideles svajones, spontaniškus poelgius, aistrą savo tikslams.
Kai kurie dvasiniai mokytojai ragina žmones mesti darbą, leisti mažiau pinigų ir mėgautis gyvenimu. Ar pritariate šiam mokymui?
Visada sakiau, kad turtas savaime nėra blogis, sėkminga karjera taip pat nėra blogis. Ir mėgautis gyvenimo estetika, turėti daug gražių daiktų — nieko blogo. Tačiau kai karjera seniai nebeteikia džiaugsmo, kai būdai pasiekti turtų nėra susiję su žmogaus kertinėmis vertybėmis, kai gyvenama tik dėl estetikos, lėkštų malonumų — tada taip, darbo ir gyvenimo balansas turi būti peržiūrėtas ir pakeistas.
Kuo daugiau keliauju, kuo daugiau bendrauju su laimingais ir save įprasminusiais žmonėmis, tuo labiau suprantu, kad gyvenimo prasmė yra tiesiogiai susijusi su jo paprastumu ir kertinėmis vertybėmis.
Žinoma, būti turtingam yra puiku, ir tai gali suteikti tam tikrą laimę, tačiau jokiu būdu nėra galutinis tikslas. Sukurk gerus santykius su draugais ir šeima, mėgaukis gamta, keliauk, skaityk geriausias knygas ir susitelk kam nors daugiau nei pats esi dabar.
Apie darbą paklausiu todėl, kad per 17 metų kasdienio darbo biure buvo keli neveiklūs mėnesiai — jaučiausi nejaukiai. Man patinka tai, ką darau, todėl nemanau, kad ilgi poilsio laikotarpiai esant darbingam amžiui savaime yra vertybė.
Dirbdami žmonės randa įprasminimą, o tai — kelias į visavertį gyvenimą. Savo klientams patariu rasti tikslą, kuris būtų didesnis nei jie patys, ir susitelkti dėl to tikslo iš visos širdies. Susiekite darbą su šiuo tikslu ir rasite gyvenimo prasmę.

Ar kada nors svarstėte galimybę tapti vienuoliu?

Ne. „Vienuolis, kuris pardavė „Ferrari“ yra grožinis kūrinys. Jo paskirtis — išgryninti tą permainų procesą. Ir tai pataria pagrindinis veikėjas Julianas Mantle‘as. Tai — asmeninio tobulėjimo istorija, mokanti, kaip savo vertybes susieti su gyvenimo tikslais.
Ar tikite likimu, o gal visi reiškiniai — viso labo kitų įvykių grandinės rezultatas?
Tikiu, kad viskas vyksta dėl tam tikros priežasties — švytėti skaisčiai ir skleisti genijų, kuris gyvena visuose mumyse. Tačiau aš taip pat tikiu, kad mes visi privalome valdyti savo gyvenimą ir kreipti jį teisinga kryptimi. Neturime leisti prisitaikėliškumui ir vidutiniškumui skverbtis į mūsų gyvenimus (leisti viską spręsti likimui). Viskas mūsų rankose, tačiau tai reikalauja pastangų.

Kas pakeis kartą X, kokie bus šios generacijos ryškiausi bruožai?

Tai — karta Y, „Baby Boomers“ kartos vaikai. Puiku yra tai, kad tai — labai smalsi ir techniškai pažangi generacija. Jie ves žmoniją naujų, svarbių atradimų keliu, išpopuliarins socialines medijas.  Tai — rasiniu ir lytiniu požiūriu neutrali karta, kuri toliau naikins fizinius ir socialinius barjerus, padės geriau suvokti, kokie mes esame panašūs didžiulėje globalioje visuomenėje.

Ką laikote didžiausiu autoritetu?

Autoritetų ir įkvėpimo šaltinių randu tarp milijonų gerbėjų, kuriuos sutinku ar bendrauju laiškais. Tačiau žodį „autoritetas“ vartoju retai, nes kiekvienas mūsų turi galių tapti vedliu, būti autoritetu savo paties gyvenime, sulaužyti kliūtis, kurios trukdo įgyvendinti savo tikslą. Autoritetas siejasi su hierarchija, bet visuomenei tobulėjant ši institucija taps labiau demokratiška.
Ar jūsų tikslas — visus nelaimingus advokatus padaryti laimingais budistų vienuoliais?
Tikroji Juliano Mantle‘o pamoka — jo kaita, jo patirtis, savęs atradimas. „Vienuolis, kuris pardavė „Ferrari“ nėra budizmo reklama ar religinė žinia. Tai — įkvepianti istorija, galinti paveikti visus, kurie ją perskaito, turinti priminti apie jų galimybę pakeisti gyvenimą. Budizmo filosofija turi daugybę atspirties taškų, tačiau aš tikrai neraginu savo skaitytojų tapti vienuoliais džiunglėse.

Skaitytojų komentarai

 Numeriai: Straipsniai: