« Grįžti į svetainę  www.vyras.lt

Krištolų pasaulyje

  • Imperijos pradžia
  • Muziejus
  • Krištolo viduje
  • Rekordai
Žurnalas Vyras.lt | Nr. 011 | Krištolų pasaulyje

Ką vyrui reiškia žodis „Swarovski“? „Tai tie blizgantys stikliukai, dėl kurių moterys tiesiog alpsta“, — atkerta vienas pažįstamas. „Tos, kurios negali įpirkti tikrų deimantų“, — priduria kitas. Ką gi, norint visiems laikams nutildyti tokius skeptiškus pasisakymus, nelieka nieko kita, kaip tik pakalbėti apie didžiausią „Swarovski“ kompanijos pasididžiavimą, vieną įstabiausių ir labiausiai lankomų Austrijos muziejų, per veikimo laikotarpį pritraukusį daugiau nei 7 mln. lankytojų iš viso pasaulio.

Imperijos pradžia


Kaip ir daugelio kitų megakompanijų, tarkim „Louis Vuitton“, Danielio Svarovskio kelias į verslo aukštumas dar sykį įrodė, kad ir iš mažo grūdo galima išauginti milijonus duodančią verslo imperiją. Reikia tik, kaip pats Danielis kadaise pripažino, būti budriam ir nepražiopsoti tavo epochos teikiamo šanso. Šiandien „Swarovski“ kompanija — absoliutus lyderis kristalų ir su jais susijusių gaminių srityje, galinti pasigirti 2,4 mlrd. eurų metine apyvarta, projektais su tokiais menininkais kaip Pablo Picasso, Salvador Dali, Andy Warhol, Paul Seide, Alexander McQueen, Tord Boontje, sandoriais su „Christian Dior“, „Victoria‘s Secret“, „Dolce & Gabanna“ mados namais ar savotiškomis reklaminėmis kampanijomis, propaguotomis Marilyn Monroe, Marlene Dietrich, Tinos Turner ar Michaelo Jacksono bei kt., kurių sceninis įvaizdis tapo tiesiog neatsiejamas nuo šių krištolų. „Swarovski“ priklauso pustrečio šimto parduotuvių tinklas, trylika gamybos cechų, kuriuose dirbantys gabiausi dizaineriai ir mokslininkai ne tik kuria įstabias krištolines figūras, bet ir gamina specialius įrankius bei žaliavą joms formuoti.
Taip yra dabar, o grįžę kelis šimtmečius atgal išvystume, kaip Danielis darbuojasi mažoje tėvo stiklo dirbtuvėje, esančioje Bohemijos kalnuose, Čekijoje. Lemtingas lūžis jaunuolio gyvenime įvyko tuomet, kai išvykęs į Paryžių studijuoti inžinerijos mokslų, jis įgyvendino utopinę to laikmečio elektrotechnikos idėją — sukonstravo pirmąsias pasaulyje elektrines šlifavimo stakles, kuriomis itin kokybiškai buvo apdirbami akmenys ir krištolas.
Įsivaizduokite, kokį gamybinį procesą pereina paprastas stiklo gabalėlis, kurio svarbiausioji sudedamoji dalis — nebrangus kvarcas, kol tampa panašus į tikrą deimantą. Šis genialiai apskaičiuotas procesas iki šiol yra didžiausia kompanijos paslaptis, garantuojanti jai milžinišką kapitalą.
Pirmąjį savo fabriką 1900 m. įrengęs Austrijos Tirolio regione ir kompaniją pavadinęs „Swarovski“, Danielis gana greitai rado būdų, kaip įsisprausti į tuometinę rinką: II pasaulinio karo nualintai Europos ir Amerikos visuomenei itin patrauklūs buvo tokie pigiai kainuojantys, bet gražiai atrodantys „deimantai“.

Muziejus

1995 metais kompanijai švenčiant šimto metų jubiliejų, pasauliui buvo pristatytas neeilinis „Swarovski“ imperijos „deimantas“ — šalia pirmojo fabriko Tirolyje, oloje buvo įrengtas „Swarovski“ muziejus, dar vadinamas „Krištolų pasauliu“. Pasak vieno Svarovskių klano (kuriam šiandien priklauso apie du šimtai narių) atstovų, „kompanija negali tik parduoti krištolinių akmenėlių, reikia ir sujaudinti bei valdyti žmonių fantaziją“.  Ir tai buvo įgyvendinta muziejaus projektu, prie kurio buvo sutelkti žinomiausi architektai, dizaineriai ir net kompozitoriai.
Ar apsilankę šiame muziejuje sužinosime apie krištolo gamybos subtilybes? Smalsiausius nuvilsiu. Pirma, mažai tikėtina, kad pasaulis apskritai kada nors apie tai sužinos, antra, ne dėl to ši krištolo tvirtovė buvo pastatyta. Dizaineriai ir architektai kaip įmanydami siekė, kad muziejaus lankytojai bent trumpai patektų į pasaką, kupina stebuklingos atmosferos, garso, šviesų, netikėtų ir žaismingų stiklo atspindžių. Kitaip tariant, šimtus kartų padidinti tuos lūkesčius ir potyrius, kuriuos jaučia žmogus, žiūrėdamas į mažą, visomis spalvomis tarsi deimantas žėrintį stikliuką.
Pavažiavę vos valandą nuo Tirolio sostinės Insbruko, išvysite tai, ko nesitikėtumėte, jei nebūtumėte apie šį muziejų girdėję anksčiau. Stebina tai, kad muziejus yra oloje, o įėjimas į jį dar labiau intriguoja: pripažinkite, pievoje virš olos kyšanti milžiniško padaro galva, naktį bauginančiai švytinčios jo akys ir iš burnos tekantis, tarsi krištolas žaižaruojantis vanduo atrodo tikrai keistai, netikėtai ir tuo pačiu stebuklingai. Praėję per milžino saugomą įėjimą ir sumokėję 9 eurus, pateksite į požeminę krištolo imperiją, sukurtą iš septynių ekspozicijos erdvių, sujungtų siaurais, tarsi labirintas koridoriais. Tiesa, vienas iš jų nepaprastas — einant šiuo taku, muzika, iš šonų supantys vaizdai ir apšvietimas sukuria povandeninio pasaulio įspūdį.
Patekę į muziejų suprasite, kokios stulbinančios ir neįtikėtinos gali būti menininkų interpretacijos kristalų tema. Tarkim, muziejaus sienose išgraviruotos Shakespearo, Goethe‘s, Garsijo Lorkos mintys, kuriose yra pavartotas žodis „krištolas“, po kiek siurrealistiniu eksponatu — tarsi išsilydžiusiu krištoliniu sieniniu laikrodžiu — išvysite Salvadoro Dali pavardę, toje pačioje salėje rasite ir Andy Warholo krištolines ekspozicijas. Sunku atitraukti žvilgsnį nuo milijonais preciziškų krištolų išklotos 11 m aukščio ir 42 m ilgio sienos ar indų maharadžos žirgo puošmenų, žaismingai atrodo krištoliniai ananasai, krištolu dengtas akordeonas ar sportbačiai. Žodžiu, viskas blizga, tviska ir stebina.

Krištolo viduje

Vienas įspūdingiausių muziejaus potyrių — tarsi atsidūrimas milžiniško krištolo viduje. Tokią būseną leidžia patirti kupolo formos kambarys, kurio interjeras nuklotas 590 veidrodžių. Apšvietimui skirtingais kampais lūžtant į trikampes šio milžiniško krištolo briaunas ir skambant Briano Eno muzikai, patenki į nesuvokiamos erdvės ir laiko būseną — toks stiklo žaismas šiek tiek atbukina vizualinius pojūčius: sunku patikėti, kad krištolinių lubų aukštis yra vos 5 m. Apskritai sunku suprasti, kur iš tiesų yra šios patalpos ribos.

Rekordai

„Swarovski“ muziejus gali didžiuotis net dviem įrašais Gineso rekordų knygoje, į kurią įtraukti pats didžiausias ir pats mažiausias pasaulyje krištolai. Pirmasis, 300 000 karatų, yra 40 cm skersmens ir sveria net 62 kg — 100 šio kibiro dydžio krištolo briaunų simbolizuoja jubiliejinę „Swarovski“ kompanijos sukaktį. O į antrąjį galima pažvelgti tik per mikroskopą — jo skersmuo vos 0,8 mm.

Jei nuspręsi apsilankyti šiame muziejuje, turėkite omenyje, kad jame kaip ir daugelyje kitų yra parduotuvė. Tačiau ne bet kokia, o pati didžiausia „Swarovski“ prekyvietė pasaulyje, suprojektuota dizaino kompanijos „Conran & Partners“.
Taigi prisimename Marilyn Monroe dainelę „Diamond are the girls best friend“, turime omenyje, kad į šį muziejų yra pavojinga eiti su dama bei pilna pinigine ir einame pasižvalgyti po įspūdingiausių krištolinių figūrų pasaulį.

Skaitytojų komentarai

 Numeriai: Straipsniai: