« Grįžti į svetainę  www.vyras.lt

Pasaulio naujienos

  • Pavogti per kištukinį lizdą
  • Gal kam reikia švyturio?
  • Murkiantys manipuliatoriai
  • Šnipų daikčiukas
  • Baržomis prieš uraganus
  • Prašom ikrų iš Urugvajaus
  • Reikia nubausti? Rasim už ką!
Žurnalas Vyras.lt | Nr. 011 | Pasaulio naujienos

Pavogti per kištukinį lizdą

Pasirodo, pavogti kompiuterio prisijungimo duomenis nėra taip sudėtinga ir įmanoma net per paprasčiausią elektros lizdą. Tai pamėgino įrodyti saugumo sistemų kompanijos „Inverse Path“ specialistai. „Mūsų tikslas — parodyti, kad informacijos nutekėjimas gali įvykti pačiu netikėčiausiu būdu“, — sako jie.
Buvo atliktas eksperimentas, kuriam pakako paprasčiausio skaitmeninio oscilografo: analizuodami signalus, ateinančius į elektros tinklą nuo prijungto kompiuterio, eksperimentuotojai sugebėjo nustatyti, kokie klaviatūros simboliai buvo spaudžiami ir kokia seka. Bandymas buvo sėkmingai pakartotas 1, 5, 10 ir 15 m atstumu nuo tikslo. Taigi duomenis per kištukinį lizdą galima nesunkiai nuskaityti net viešbutyje ar biure. Be to, pabrėžiama, kad tokią „pasiklausymo“ įrangą patobulinus, šnipinėti galima ir esant didesniems atstumams.

Gal kam reikia švyturio?

Nors garsiojo Virginios Woolf romano „Į švyturį“ veiksmas vyksta šalia Škotijos esančiose salose, neabejojama, kad ją įkvėpė vienas gražiausių Cornwallio paplūdimių su švyturiu. Neseniai buvo paskelbta, kad ši istorinė vieta bus parduodama aukcione. 307 561 m2  ploto sklypą Dennisas Arbonas įsigijo tam, kad jis nebūtų užstatytas pastatais, o vėliau perdavė jį vietos teatro žinion, nurodęs, kad teatras turi teisę parduoti ir paplūdimį, ir jame esantį švyturį, jei „bus būtinybė“. O kadangi, teatro nuomone, tokia būtinybė atsirado būtent dabar, legendinis Cornwallio kampelis atsidūrė aukcione, nustačius pradinę 50 tūkstančių svarų kainą. Tiesa, pardavėjai tikisi gauti ne mažiau kaip 70 tūkstančių. Pirkiniu domimasi iš viso pasaulio, tačiau potencialūs pirkėjai turės paisyti vienos sąlygos — paplūdimyje nebus galima nieko statyti ir uždrausti po jį vaikščioti visiems norintiems.

Murkiantys manipuliatoriai

Amerikietė mokslų daktarė Karen McComb pastebėjo vieną keistą dalyką: kai rytais į miegamąjį atslinkdavo jos katinas ir imdavo ypatingu balsu murkti, ji, nors ir norėdama miego, ropšdavosi iš lovos ir savo augintinį pamaitindavo. Mokslininkė sumojo, kad jei katinas ateitų ir paprasčiausiai kniauktų, iš miegamojo būtų tiesiog išmestas. O kodėl murkimas veikia kitaip?
Buvo atliktas tyrimas: murkimas įrašytas ir išanalizuotas, garso įrašo klausėsi ir savanoriai, kurie vienbalsiai nutarė, kad „prašantis murkimas“ yra gana erzinantis. Taigi mokslininkė kartu su kolegomis nustatė, kad taip murkdamos katės skleidžia garsą, truputį panašų į kūdikio verksmą, ir sugeba manipuliuoti žmonėmis, be to, tai daro tyčia!
Beje, kiti amerikiečiai, iš Gyvūnų komunikacijos tyrimų instituto, teigia, kad kačių murkimas padeda gyti žaizdoms ir stiprina kaulus. Jie netgi siūlo sukurti aparatus, kurie „dirbtiniu murkimu“ stabdytų osteoporozės procesus.

Šnipų daikčiukas

Dar vienas išradimas, vertas agento 007: juostelė, kurią apšvietus ultravioletiniais spinduliais pakinta spalva, vadinasi, ji gali būti naudojama savaime išnykstantiems užrašams fiksuoti.
Išradimui panaudotos aukso nanodalelės, kurioms būdinga keisti spalvą pagal tai, kokiu atstumu jos yra viena nuo kitos. Nanodalelės yra padengtos ypatingų molekulių sluoksniu, kuris apšviestas ultravioletiniais spinduliais aukso daleles pritraukia vieną prie kitos. Taigi žodžiai „šis dokumentas susinaikins po penkių minučių“ įgauna visai kitokią — realią — prasmę.

Baržomis prieš uraganus

Mums, lietuviams, žodis „uraganas“ skamba egzotiškai, o štai anapus Atlanto gyvenantiems amerikiečiams egzotika net nekvepia, nes kiekvienais metais vienas po kito atplūstantys uraganai ir vėtros nušluoja namus ir turtą. Mokslininkai jau seniau pastebėjo, kad didžiausias uraganų „pagalbininkas“ yra šiltėjantis vandenyno viršutinis sluoksnis ir dėl to intensyviau garuojantis vanduo. Taigi keli drąsiai mąstantys entuziastai sukūrė planą, kaip būtų galima keliais laipsniais atvėsinti uraganų kelyje esančių vandenų paviršių ir taip sumažinti stichijos galią.
Pagal projektą, į vandenyną būtų išplukdytos baržos, kurių galingi siurbliai šaltą vandenį pumpuotų iš vandenyno gelmių ir maišytų jį su šiltu, esančiu paviršiuje. Taip būtų galima jį atvėsinti maždaug 4,5 laipsnio. 
Nors atsirado nemažai projekto kritikų, tačiau tikimybė, kad kažkas panašaus vis dėlto bus padaryta, padidėjo, kai tuo susidomėjo pats „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas. Nepaisydamas įvairių mokslinių grupių skepticizmo, Gatesas tikisi pritraukti investuotojų ir pradėti realizuoti uraganų silpninimo projektą.

Prašom ikrų iš Urugvajaus

Urugvajus — viena iš nedaugelio pasaulio vietų, kur galima veisti ir auginti eršketines žuvis. Todėl vienas entuziastas sumanė pamėginti pradėti juodųjų ikrų verslą. Ir jam pavyko. Didžiausias pranašumas, pavyzdžiui, lyginant su Rusijos eršketais, yra tas, kad Urugvajuje eršketų patelės yra pasirengusios neršti nuo 4 metų, o Rusijoje — tik nuo 12-os. Taip yra dėl vandens temperatūros, kuri netoli ekvatoriaus nuolat yra apie 19 laipsnių.
Įdomu ir tai, kad Urugvajuje ir gretimose šalyse žuvys nėra labai populiarus patiekalas, o apie ikrus apskritai nelabai kas yra girdėję. Todėl eršketų priveisusiems ūkininkams su savo preke teko veržtis į užsienį, labiausiai — į JAV rinką. Per metus pavyko parduoti 1,5 tonos ikrų, vėliau urugvajiečiai šį kiekį tikisi padidinti iki 15 tonų per metus.
O pirkėjui svarbiausia tai, kad urugvajietiško „juodojo aukso“ kaina yra perpus mažesnė už rusiškojo.

Reikia nubausti? Rasim už ką!

Amerikos automobilių asociacija, kovojanti už vairuotojų teises, pasipiktino Vašingtono miesto valdžia, kuri ėmė masiškai visame mieste įrenginėti mokamas automobilių statymo aikšteles ir, asociacijos nuomone, įvedusi gausybę statymo draudimų taip papildo apytuštį miesto biudžetą — maždaug 60–70 mln. USD suma.
Jau šiandien mieste beveik neliko vietų, kur vairuotojai galėtų nemokamai palikti savo automobilį. Pusvalandis stovėjimo kainuoja 1 USD, o maksimalus laikas, už kurį vairuotojas gali susimokėti, — 2 valandos. Pavėluojate nors porą minučių — mokate baudą. Kelių policija nesnaudžia. Todėl daugelis vairuotojų visai to nenorėdami tampa įstatymo pažeidėjais, nes kas dvi valandas bėgioti mokėti už stovėjimą gali toli gražu ne kiekvienas.
Negana to, kad mieste ėmė tarsi grybai po lietaus dygti draudžiamieji ženklai, esama ir daugiau automobilių statymo taisyklių, kurias pamiršta ne tik miesto svečiai, bet ir patys gyventojai.  Pavyzdžiui, ar prisimintumėte, kad negalima automobilio statyti gatvėje, jei priešais dirba ekskavatorius? Arba palikti stovėti per naktį toje gatvėje, kurią tuo metu valys?
Taigi išeina, kad daugybė vairuotojų tampa taisyklių pažeidėjais ir apie pusė jų, nesutikdami su paskirtomis baudomis, kreipiasi į teismą. Nors tai užima laiko, pasak Amerikos automobilių asociacijos, beveik pusė išrašytų baudų būna anuliuojamos.
Vašingtono biurokratai dėl to labai nesijaudina: jau numatyta į darbą priimti kelias dešimtis naujų darbuotojų, kurių skirtos ir surinktos baudos miesto biudžetą kasmet papildys keliais šimtais tūkstančių dolerių.

Skaitytojų komentarai

 Numeriai: Straipsniai: