« Grįžti į svetainę  www.vyras.lt

Svarbesnė nei atrodo

  • Lemiamas vaidmuo
  • Tūkstantmečių istorija
  • Ne tik susegti
  • FAKTAI
Žurnalas Vyras.lt | Nr. 010 | Svarbesnė nei atrodo

 

Vidas Gavelis

Kad sagos, prie kurių esame įpratę taip, jog net nekreipiame į jas dėmesio, kol jos yra savo vietoje, yra svarbesnės nei atrodo, liudija istorijos pavyzdžiai.  Kai kas teigia, kad net ir dėl Pirmojo pasaulinio karo pradžios šiek tiek kaltos sagos.

Lemiamas vaidmuo

Kaip žinoma, didieji mūšiai prasidėjo Austrijai paskelbus karą Serbijai, kai buvo nužudytas sosto įpėdinis Pranciškus Ferdinandas. Tai štai, manoma, kad jei būtų pavykę greitai atsagstyti sagas, erchercogo gyvybę galbūt būtų pavykę išgelbėti. Tačiau tuo metu sagų buvo naudojama daug.

Grįžkime į senesnius laikus. Prancūzijos karalius Pranciškus I, pataikaudamas to meto madai ir manydamas, kad sagų kiekis atspindi žmogaus turtą bei įtaką, kartą juvelyrui paliepė pagaminti 13 600 mažų auksinių sagų vienam velveto kostiumui. Štai kur tikrasis metalistas!

Rusijos caras Petras I sumaniai pasinaudojo sagomis įsakydamas kareiviškiems mundurams ant rankovių prisiūti alavines sagas. Tokiu būdu kareiviai atprato po valgio rankove valytis burną ir nosį.

Napoleono armija Rusijoje stipriai nukentėjo nuo šalčio. Be tiesioginės įtakos žmonėms, speigas veikė ir sagas — alavinės sagos imdavo trupėti ir drabužius reikėjo laikyti rankomis. O kaip tada šaudyti?

Tūkstantmečių istorija

Žiloje senovėje žmonės apsieidavo be sagų. Jie naudojo augalų spyglius, gyvūnų kaulus ar medžio pagaliukus. Egiptiečiai vieną medžiagos dalį perkišdavo per kitos skylutę ir abu drabužio galus surišdavo. Pirmosios sagos, kurios, tiesa, turėjo labiau dekoratyvinę paskirtį, buvo naudojamos Indijoje prieš 3 tūkstančius metų iki Kristaus. Pasak mokslininkų, Kinijos teritorijoje rastų sagų amžius — 1,5–2 tūkstančiai metų iki Kristaus. Kažkas panašaus buvo rasta Senovės Romos ir Graikijos teritorijose. Iki Europos sagos keliavo lėtai. Graikiškos sagos atsirado 4-ame šimtmetyje iki Kristaus. Ankstyvaisiais viduramžiais jos vėl buvo primirštos. Iš Rytų patekusios sagos Europoje masiškai imtos naudoti tik XVIII a., kai atsirado aptempti drabužiai, o vyriški drabužiai puošnumu nenusileido moteriškiems. Būtent tada sagos tapo prabangos ženklu. Vienam drabužiui jų galėjo būti panaudota apie 100, o gamino sagas iš aukso, sidabro ir dramblio kaulo. Amerikoje pirmosios sagos buvo pagamintos 1706 metais.

XIX a. tapo sagų aukso amžiumi. Daugelyje šalių prasidėjo masinė jų gamyba, išrasta celiuliozė, atsirado štampavimo galimybė. Tiesa, sagos iš aliuminio kurį laiką kainavo daugiau nei iš aukso, nes šio metalo išgavimas iš rūdos pareikalaudavo itin daug energijos.

Ne tik susegti

Pati akivaizdžiausia sagos funkcija — susegti dvi drabužio dalis. Tai mums žinoma, tam mes jas ir naudojame. Tačiau sagos buvo naudotos ir papuošimui (beje, kartais ir dabar jos išryškinamos kaip išskirtinis drabužio akcentas). Tada jas gamino iš gintaro, koralų, deimantų, brangiųjų metalų. Labai skyrėsi sagų dydis, forma ir dizainas. Graikai ir romėnai dideles sagas iš pradžių naudojo kaip papuošimą ar įvertinimo ženklą, ir tik vėliau atrado jų tikrąją paskirtį. Gerokai vėlesniais amžiais drabužiai išsiskyrė itin dideliu sagų kiekiu.

Paskutiniais šimtmečiais sagas sumanyta panaudoti dar vienam tikslui: pagal jas buvo galima atskirti, kokiai grupei, tarnybai ar ginkluotosioms pajėgoms, profesijai priklauso žmogus. Sagos šiuo atveju buvo siuvamos ant munduro arba jo atitikmenų: livrėjos, švarko ir t. t.

Rytų Europos ir Azijos šalyse sagos dažnai buvo naudojamos norint apsisaugoti nuo užkeikimų, jos buvo kaip amuletai. Į tuščiavidurę sagą įdėdavo akmenėlį ar alavo gabalėlį — einant girdėdavosi skambčiojimas, kuris, tikėta, nubaidydavo piktąsias jėgas. Tokios sagos buvo prisiuvamos prie drabužių papildomai, jomis nieko nesegdavo. Beje, vengiantiems juodų kačių buvo siūloma užsimerkti ir laikantis už sagos eiti katės perbėgtu keliu.

Napoleono kareiviai Egipte atrado dar vieną sagų paskirtį — jomis kaip monetomis atsiskaitydavo turguje.

FAKTAI

Pagal TSRS egzistavusį valstybinį standartą GOST, saga privalėjo išlaikyti 5 kg svorį. Dabar — 0,5 kg.

Nusižiūrėjus į medalionus, XIX a. pradžioje Anglijoje pradėtos gaminti sagos „su paslaptimi“. Per vėlesnius karus žvalgai jose saugodavo slaptą informaciją.

 

Iki XIX a. 70 proc. sagų buvo skirtos vyriškiems drabužiams.

 

Sagų būta tokių brangių ir svarbių, kad jos atitekdavo kaip palikimas ar kraitis.

 

Japonai kurį laiką sagas gamino tik eksportui, nes tradiciniam kimono jų nereikėjo.

 

 

 

Skaitytojų komentarai

 Numeriai: Straipsniai: