« Grįžti į svetainę  www.vyras.lt

Pasaulio naujienos

  • Didelis, nepabaigiamas, baisus
  • Kas toliau, Romanai?
  • Klausimėlis apie širdį
  • Didžiausias išbandymas
  • Kas rinks CO2?
  • Du tūkstančius — į vieną
  • Ekonomiškas variantas
Žurnalas Vyras.lt | Nr. 010 | Pasaulio naujienos

Didelis, nepabaigiamas, baisus

Sako, kad šiaurės korėjiečių didybę turėjęs liudyti monstras, Ryugyong viešbutis sostinėje Pchenjane, yra vienas kraupiausių pasaulio statinių.

Kai viešbutis buvo pradėtas statyti 1987 metais, 105 aukštų, 330 metrų aukščio pastatas turėjo būti aukščiausias viešbutis pasaulyje. Tačiau statybos vis strigo, kol visai sustojo. Viešbučiui tik neseniai sudėjo langus, tačiau, ekspertų vertinimu, statybinių medžiagų kokybė buvo tokia prasta, o dūlėjimas toks spartus, kad statinys jau yra tapęs nesaugus ir neturėtų būti užbaigtas.

Monstras, įsirėžęs į Pchenjano kraštovaizdį, neretai ištrinamas iš skaitmeninių Šiaurės Korėjos sostinės nuotraukų, kad negadintų ir taip nekokio vaizdo...

 

Kas toliau, Romanai?

Tik nereikia pasakoti, kaip vargšai Rusijos milijardieriai nuskurdo per šią krizę. Jei kas ir nuskurdo, tai tikrai ne Romanas Abramovičius. Prie savo dviejų jachtų, didžiausio pasaulyje nuosavo lėktuvo ir dviejų povandeninių laivų ekstravagantiškasis „novarusas“ pridėjo dar vieną trofėjų — iš vokiečių laivų statybos kompanijos „Blohm + Voss“ įsigijo didžiausią ir prabangiausią pasaulio jachtą „Eclipse“.

Laivelis kainavo 340 milijonų eurų, jo išlaikymas kasmet kainuos dar papildomus 25–30 milijonų. Už prabangą juk reikia mokėti, o jos laive apstu: 11 liukso klasės kajučių 24 svečiams, du baseinai, kino teatras ir šokių salė. Jachtos svečius aptarnaus 70 žmonių komanda. 170 m ilgio jachtos korpusas pagamintas iš neperšaunamo plieno, langai — iš šarvuoto stiklo. Ant denio įrengta vokiška sistema, perspėjanti apie raketų antpuolį. Be to, laive yra du sraigtasparniai ir mini povandeniniai laiveliai, galintys nusileisti į 50 m gylį.

 

Klausimėlis apie širdį

Prieš 40 metų Didžiojoje Britanijoje mokslininkai, vedami smalsumo, sumanė paklausinėti žmonių, kuriose kūno vietose, jų manymu, yra įvairūs organai. Tuomet rezultatai buvo prastoki: britai ne tik nežinojo, kur yra jų plaučiai ar kepenys, bet ir klydo spėliodami, kur galėtų būti širdis. Neseniai toks pats eksperimentas buvo pakartotas, ir jo rezultatai, deja, beveik nesiskyrė nuo ankstesniųjų.

Iš 700 žmonių į klausimą, kur yra jų širdis ar kepenys, teisingai atsakė mažiau kaip pusė. Kalbant apie žarnyną, dar pusė bėdos — jo buvimo vietą žinojo dauguma (85 proc.), tačiau kur yra inkstai ar plaučiai, galėjo pasakyti tik trečdalis apklaustųjų.

Įdomu tai, kad savo sveikata ir kūnu labiau besirūpinančios moterys šioje apklausoje pasirodė ne ką geriau už mus.

Didžiausias išbandymas

Iš visų stichinių nelaimių daugiausia amerikiečių mirčių pareikalauja ne žemės drebėjimai ir ne uraganai, o karštis. Apibendrinę ilgamečių stebėjimų rezultatus, JAV mokslininkai sudarė „mirties žemėlapį“, kuris rodo, kad būtent kaitra pražudo daugiau šalies gyventojų už visas kitas stichines nelaimes.

„Žemėlapis“ buvo sudarytas ne šiaip sau — tikimasi, kad tai leis produktyviau organizuoti gelbėjimo tarnybų darbą. Iš visų mirčių dėl stichinių nelaimių, karščio aukos sudaro beveik 20 proc. Manoma, kad tokia situacija yra dėl naujausių technologijų: pradėjus statyti seisminiams virpesiams atsparesnius statinius, sumažėjo aukų dėl žemės drebėjimų, o Kalifornijos valstija tapo kur kas saugesnė gyventi. Galimybė numatyti uraganus bei tropines audras ir laiku organizuojamos evakuacijos taip pat padėjo sumažinti nukentėjusių nuo stichinių nelaimių skaičių.

 

Kas rinks CO2?

Natūralūs medžiai nebepajėgia surinkti žmonijos į atmosferą išmetamų CO2, tad galbūt tai pajėgs padaryti dirbtiniai, žmonių sukurti „medžiai“? Idėją pasigavę amerikiečiai jau kuria CO2  gaudančius bokštus ir sako, kad ateityje tokių produktų rinka taps energijos rinkos varžove.

Bokštai yra pripildyti specialių šarminių dervų, kurios reaguoja su rūgštiniu anglies dioksidu ir jį sulaiko. Vienas dirbtinis bokštas per 24 valandas gali sugaudyti apie toną CO2. Planuojama, kad grynas CO2  bus parduodamas, o dirbtinių medžių pirkėjai bus dujų ir naftos kompanijos.

 

Du tūkstančius — į vieną

Į šiuolaikinius DVD informaciją įrašo lazeris, disko paviršiuje išdegindamas mikroskopinius griovelius. Tačiau neseniai buvo sukurta nauja technologija, teoriškai leisianti įrašyti 7,2 terabaito informacijos į vieną standartinio DVD dydžio diską.

Tokį didelį informacijos tankį išradėjams pavyko pasiekti dėl dviejų techninių gudrybių: pirma, buvo naudojami kelių spalvų lazeriai, antra, panaudoti skirtingos poliarizacijos spinduliai. Naudojant skirtingų spalvų ir skirtingos poliarizacijos spindulius, informaciją tame pačiame disko regione galima įrašyti kelis kartus. Pavyzdžiui, dvi poliarizacijos rūšys ir trys spalvos į DVD dydžio diską leidžia „sukišti“ 1,7 terabaito duomenų. Jei pridėtume dar vieną poliarizacijos variantą, turėtume 7,2 terabaito talpos diską.

Išradėjai mano, kad masiškai jų išradimas bus pradėtas gaminti apie 2020-uosius.

 

Ekonomiškas variantas

Nebūtina imtis tokių drastiškų priemonių, kokių griebėsi ES, reikalaudama nebegaminti kaitrinių lempučių. Pasirodo, net ir kaitrinės lempos, apdorotos specialia technologija, gali tapti dvigubai ekonomiškesnės nei yra dabar.

Fizikai aiškinosi, kokį poveikį metalams daro femtosekundinių lazerių impulsai ir pastebėjo, kad nesvarbu, koks yra metalas, po tokio apdirbimo visų pavyzdžių paviršius tapo juodas ir gerai sugėrė šiluminę energiją. Jei metalai taip gerai sugeria energiją, tai tikriausiai taip pat gerai ją ir išskirs? Hipotezei patikrinti buvo pasirinktas volframinis paprastos kaitrinės lemputės siūlas. Paaiškėjo, kad lazeriu apdirbta 60 W galingumo lemputė, įjungta į elektros lizdą, švietė ryškiau už „šimtinę“, nors sunaudojo tiek pat energijos kaip ir iki tol, t. y. lemputės efektyvumas padidėjo beveik 2 kartus.

Skaitytojų komentarai

 Numeriai: Straipsniai: