« Grįžti į svetainę  www.vyras.lt

Investicijos į vyną

Žurnalas Vyras.lt | Nr. 008 | Investicijos į vyną

Valdas Lėgaudas

Vynas yra ne tik gėrimas, bet ir viena alternatyvaus investavimo rūšių. Finansų analitikai siūlo į savo portfelius diversifikavimo tikslais įtraukti ir vyną. Ir netgi yra specializuotos vyno biržos. Tačiau investuoti į „skystąją valiutą“ verta tik tada, jei esi pasiruošęs pelno laukti keliolika, o gal net keliasdešimt metų.

Jei 1983 metais būtum nusipirkęs 1982 metų derliaus „Chateau Petrus“ vyno dėžę kuri tais laikais kainavo apie 300 svarų sterlingų, šiandien ją galėtum parduoti už 32 000 svarų. Nebloga investicija?
Iki krizės, kai pasaulio ekonomika sparčiai kilo, planetoje daugėjo žmonių, galinčių nusipirkti brangių vynų. Labiausiai brangių vynų paklausa kilo Kinijoje ir Rusijoje. Sparčiai kilo ir kolekcinių vynų kainos.
Kolekcinio vyno rinkos dinamiką gerai atspindi „Liv-ex 100“ indeksas, praėjusio amžiaus pabaigoje įsteigtas Didžiosios Britanijos kompanijos „London International Vintners Exchange“. Po akivaizdaus kritimo 1989 m., kurį sukėlė Azijos krizė, keletą metų „Liv-ex 100“ indeksas beveik nekilo, tačiau 2005 m. gerų vynų paklausa pasaulyje pradėjo sparčiai augti — 2006 m. „Liv-ex 100“ aukštyn pašoko rekordiniais 48,6 proc. 2007 m. vyno rinkos augimo tempai sulėtėjo, tačiau vis tiek išliko ganėtinai aukšti, o „Liv-ex 100“ indeksas tais metais pakilo 37,3 proc.     

„Liv-ex 100“ indeksas rodo ir dar vieną dalyką — pasaulinė kolekcinių vynų rinka yra Bordo vynų rinka. Šiandien apie 91 proc. investicijų tenka raudoniesiems Bordo vynams. Likusi dalis — baltieji Bordo regiono vynai (apie 1 proc.), Burgundijos vynai (apie 3,5 proc.), Šampanės (apie 3 proc.) ir kitų šalių (Italijos, Australijos ir t. t.) vynai. Iš kitų šalių vynų daugelis ekspertų labiausiai vertina Ispanijos Porto regiono vynus.
Nors mūsų šalyje dabar madinga gerti Čilės, Argentinos, Australijos ar Pietų Amerikos vynus, tačiau kolekcinių vynų pasaulyje yra visai kitos tendencijos — dominuoja Bordo vynai iš Prancūzijos, o naujojo pasaulio investicinių vynų rūšių yra labai mažai. Tokios šalys kaip Australija ir Naujoji Zelandija turi tik po 1–2 investicinių vynų rūšis. Britų fondo „Vintage Wine Fund“ valdytojas teigia: „Pirkdami kolekcinį vyną mokate už prestižą, o prestižas — visų pirma prancūziški vynai. Nė vienas vynas nekainuoja taip brangiai kaip Bordo vynai.“

„Skystoji valiuta“ — vynas, yra išskirtinė prekė, kurios vertė priklauso nuo daugelio dalykų. Visų pirma didelę įtaką turi derlius. Jau minėjau, kad 2005 m. kolekcinių vynų paklausa pasaulyje pradėjo sparčiai augti. Tuos metus specialistai vadina išties šlovingais ir unikaliais, nes iš 2005 m. derliaus pagaminti vynai aukštyn kojom apvertė visą vynų rinką, tačiau 2006 m. derliaus vynas specialistams ir investuotojams kelia abejonių. Taip yra todėl, kad gamtinės sąlygos tais metais buvo labai skirtingos: jei 2005 m. vyndariams nereikėjo sukti galvos, kada skinti vynuogių derlių, tai 2006 m. vyno kokybė labai priklausė nuo vyndarių pasirinktos taktikos.
Trumpai šnekant, vyno vertė priklauso nuo jo skonio, kuriam įtakos turi daugelis sąlygų: vyndarių ir degustatorių nusimanymas, dirvos kokybė, kritulių gausa, oro temperatūra, saulėtumas ir t. t.

Teigiama, kad vynas yra brangi investicija, nes už kolekcinius vynus mokama vidutiniškai apie kelis šimtus eurų už dėžę, kurioje yra 12 butelių ir kuri yra vyno rinkos lotas. Tai nėra tiesa, nes investuojama ir į gerokai pigesnius vynus.
Tačiau kaina dar nieko nesako — gali dėžę vyno įsigyti už kelis šimtus eurų ir tą vyną paprasčiausiai išgerti. Tai bus pragerta investicija. Bet jei tą dėžę palaikysi 10, 20 o gal net 40 metų, gali tikėtis įspūdingos grąžos. Arba atvirkščiai, pasirodys, kad jis nevertas tų pinigų, kuriuos sumokėjai.
Investavimo į vyno rinką pagrindą sudaro du labai paprasti dalykai: pasaulinė vyno paklausa didėja, o pasiūla beveik nedidėja arba didėja kur kas lėčiau nei paklausa. Taip yra todėl, kad nėra galimybių išplėsti vynuogynų plotus, be to, vyno kokybė labai priklauso nuo gamtinių sąlygų, todėl blogų metų vynas kaip kolekcinis gali neturėti vertės.
Be to, geriausia investuoti į brangius vynus, nes kuo vynas brangesnis, tuo labiau vėliau pakyla jo kaina, nes būtent brangūs vynai ir yra įdomiausi šios rinkos investicijų objektai. Todėl Bordo regionas su savo senomis vyndarystės tradicijomis ir toliau karaliauja, nors nėra jokios abejonės, kad visas šis reikalas, besisukantis aplink Bordo, yra pernelyg išpūstas.

Ar vyno rinką paveikė krizė? Be abejo, paveikė. Jei 2008 m. pavasarį pagrindiniuose aukcionuose būdavo parduodami beveik visi pateikti vynai, tai praėjusią vasarą buvo parduota tik 76 proc. pateiktų vynų, o kai kurių vynų kainos smarkiai krito. Pavyzdžiui, 2008 m. spalį „HDH Wine Co.“ aukcione buvo parduota 1990 m. burgundiško vyno „Domaine de la Romanée-Conti“ partija. Investuotojas už šio vyno dėžę sumokėjo 6 500 JAV dolerių. Tačiau kiek daugiau nei prieš metus tokio vyno dėžė kainavo apie 20 000 JAV dolerių, taigi šio vyno vertė per metus nukrito 67,5 proc. Tokių atvejų šiais krizės laikais yra ne vienas.
Kai kurie specialistai to su krize tiesiogiai nesieja. Pavyzdžiui, aukciono „Sotheby’s Wine North America“ vadovas teigia: „Dvejus metus mes stebėjome itin dinamišką ir precedento neturintį brangių kolekcinių vynų kainų kilimą, todėl nieko nuostabaus, kad atėjo laikas, kai tenka daryti korekcijas, kad atsiras kitokios kainos.“

Kas kolekcinių vynų rinkos laukia ateityje, kokie prognozuojami „Liv-ex 100“ pokyčiai? Įvairių analitikų nuomonės šiuo klausimu labai skiriasi. Vieni teigia, kad galbūt šiandien mes esame tokioje stadijoje, kai spartus kolekcinių vynų kainų kilimas baigėsi ir tos kainos išliks stabilios kelerius metus. Kiti tvirtina, kad istorija rodo, jog ekonominės problemos visada sukelia kolekcinių vynų kainų kritimą. Dar kiti ekspertai neabejoja, kad krizių metu alkoholio vartojimas mažėja, tačiau tuoj pat pažymi, kad tai labiau liečia stipriuosius gėrimus ir alų.

Kiekvienais metais balandžio pradžioje Prancūzijoje, Bordo regione, vyksta „en primeur“ vyno degustacija. „En primeur“ yra nepagamintas, dar statinėse esantis vynas, kuris į butelius supilstomas gerokai vėliau po pirmosios jo degustacijos. Tačiau „en primeur“ vynas jau senokai yra tapęs investuotojų susidomėjimo objektu. Tokį vyną superka tik tarpininkai, kurių Bordo regione sukinėjasi daugiau nei 400. Jie superka „en primeur“ vyną, o vėliau parduoda gaudami nemažą pelną. Nepaisant to, kad kolekcinį vyną tarpininkai parduoda labai brangiai, vynas ir toliau gali labai sparčiai brangti. Beje, kai kurie vyno ūkiai dirba tik su nedaug tarpininkų, kurie iš ūkio nupirktą vyną parduoda kitiems tarpininkams. Taigi kol vynas pasiekia galutinį pirkėją, pereina per kelių trapininkų rankas. Negana to, norėdamas iš tarpininko įsigyti kokio nors žymaus vynų ūkio vyno dėžę, pirkėjas neretai yra priverstas įsigyti daug butelių kitų, ne tokių garsių vyno rūšių.
Nors nepagaminto „en primeur“ vyno pardavimas daug kam atrodo keistas dalykas, tačiau vyno ūkiams jis yra labai naudingas, nes pinigai už vyną surenkami pora metų anksčiau nei vynas bus išpilstytas į butelius. Iki kiekvienų metų birželio pabaigos tarpininkams ir po to galutiniams vartotojams būna parduodama apie 90 proc. geriausių praeito derliaus regiono vynų. Vynai rinkoje  pasirodo balandžio 10–birželio 19 d. Į rinką vynai tiekiami partijomis, su kiekviena partija keliant kainą, kol paklausos ir pasiūlos balansas ją stabilizuoja.
Kiekvienam, norinčiam investuoti į vyną, iškyla klausimas — kaip tai padaryti? Aišku viena: reikia rinktis tarpininkus — aukcionų namus arba solidžius ir patikimus brokerius, kurių daugiausia yra Londone ir Čikagoje. Tačiau vyno rinka nėra reguliuojama, todėl to paties rūšies vyno kaina pas skirtingus tarpininkus gali labai skirtis.
Bet tai dar ne viskas. Vynas yra gėrimas, kuriam reikalinga tam tikra priežiūra, nes kitaip jis praras savo vertę. Todėl investuotojas turi pasirūpinti specialia vyno laikymo įranga, be to, teks išleisti pinigų draudimui, transportavimui.
Tačiau Lietuva yra mažas kraštas, kur investavimo į vyną tradicijų nėra, todėl jeigu nusipirksi kokio vyno partiją ir laikysi ją namuose, vėliau gali būti problemų dėl to, kad vynas „dingo iš rinkos“ ir atsirado kažkokioje Lietuvoje, kažkokio nežinomo kolekcininko rūsyje.
Vyno rinka šiuo aspektu yra labai atvira, joje sukasi tūkstančiai ekspertų, degustatorių, specialistų konsultantų, viskas stebima, ir jei kokia nors vyno partija dingsta iš akiračio, vėliau kyla nemažai klausimų: kur ta partija visą laiką buvo, kokiomis sąlygomis ji buvo saugojama ir pan.
Vakarų Europoje yra specialios vyno saugyklos, kur vynas tinkamose sąlygose gali būti saugomas tol, kol užsakovas už šią paslaugą mokės. Tokie vyno rūsiai yra gerai žinomi, todėl ten laikomas vynas dėl to, kad buvo dingęs iš specialistų ir konsultantų akiračio, vertės nepraranda.

Skaitytojų komentarai

 Numeriai: Straipsniai: