« Grįžti į svetainę  www.vyras.lt

Ar šviesa kenkia?

  • Tamsaus dangaus asociacija
  • Paukščių ir vėžlių žūtis
  • Pirmoji, saugi paukščiams
  • Kiti neigiami poveikiai
  • Info!
Žurnalas Vyras.lt | Nr. 007 | Ar šviesa kenkia?

Žmogus mėgsta šviesą. Tamsoje jis jaučiasi nejaukiai ir kur kas nesaugesnis nei šviesoje. Tačiau pasaulyje yra tūkstančiai žmonių, kurie reikalauja išjungti šviesą tamsiuoju metu. Ir tai ne kokie pavieniai psichopatai, o rimtos organizacijos, siekiančios humaniškų tikslų ir vartojančios terminą „šviesos užterštumas“.

Tamsaus dangaus asociacija

Ar gali šviesa teršti? Daugelis mūsų turbūt net nesuvoktume tokio iš pažiūros kvailo klausimo esmės. Vis tik šis klausimas yra rimta, o 1998 m. atsirado Tarptautinė tamsaus dangaus asociacija — IDA (International Dark Sky Association), kuri pareikalavo išjungti šviesą, nes, pasak asociacijos narių, dirbtinė šviesa yra tarsi naftos dėmė vandenyje — ji teršia aplinką. Šio ekologinio judėjimo šalininkai teigia, kad naktį įjungta šviesa trukdo grožėtis žvaigždėmis, paukščiams orientuotis, ji yra milijonų vabzdžių žūties priežastis ir net gali žmogui sukelti vėžį.
Nors šios įvairiose pasaulio šalyse biurus turinčios asociacijos pavadinimas labiau tiktų burtininkų ar šamanų asociacijai, didžiąją dalį IDA narių sudaro astronomai. 2000 m. kartu su JAV nacionalinio geofizikos centro mokslininkais jie sudarė planetos dangaus šviesos taršos atlasą ir teigia, kad 98 proc. Europos gyventojų ir 70 proc. amerikiečių negali danguje matyti žvaigždžių. Aišku, Tu paprieštarausi ir sakysi, kad naktį išėjęs į balkoną matai žvaigždes, o išvykęs iš miesto, kur nėra apšvietimo stulpų, matytum visas žvaigždes, tačiau IDA astronomai Tau paaiškins, kad mieste matome tik labai mažą dalį žvaigždžių. Išvykęs iš miesto jų matysi kur kas daugiau, bet toli gražu ne visas, nes norint rimtai stebėti žvaigždes, trukdo ir net už 100 km esantys šviečiantys apšvietimo stulpai. Be abejo, mes netikime, kad keli blausiai šviečiantys, net už 100 km esantys žibintai gali mums trukdyti stebėti žvaigždes. Toks situacijos aiškinimas mums atrodo komiškas ir panašus į išsidirbinėjimą, tačiau astronomai į šį reiškinį, matyt, žiūri kitaip.

Paukščių ir vėžlių žūtis

Pensilvanijos Muhlenberg kolegijoje dirbantis biologas Danielis Klemas teigia, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet į langus, iš kurių sklinda šviesa, atsitrenkia 100 mln. paukščių, iš kurių nemaža dalis žūva. Šio biologo teigimu, surinkti statistiką apie žuvusius paukščius beveik neįmanoma, todėl labai sunku įrodyti šios problemos buvimą.
JAV laikraštis „New Yorker“ išsamiai aprašė atvejį, kaip Floridoje dėl gatvių apšvietimo žūva maži vėžliukai, kurie, išsiritę iš pakrantės smėlyje padėtų kiaušinių, keliauja ne į jūrą, kaip kad darytų, jei būtų tamsu, o gatvių žibintų link.
Kai kurie aršūs kovotojai su „šviesos užterštumu“ teigia, kad iš švyturių, naftos platformų ir pro dangoraižių langus sklindanti šviesa yra kur kas didesnio paukščių kiekio žūties priežastis nei jų žūna dėl jūroje išsiliejusios naftos.

Pirmoji, saugi paukščiams

2007 m. rudenį kompanijos „Philips“ atstovai informavo, kad Šiaurės jūroje jie įrengė pirmą pasaulyje naftos platformą, kurioje sumontuota paukščiams nepavojinga apšvietimo sistema. Kiekvienais metais virš Šiaurės jūros migruoja apie 60 mln. paukščių, ir šią jūrą jie dažnai įveikia sėkmingai. Tačiau, susiklosčius tam tikroms situacijoms, šviečiančios naftos platformos gali sutrikdyti paukščių orientaciją. Teigiama, kad pavojingiausia yra raudonos spalvos šviesos spektro dalis. Praradę orientaciją paukščiai ilgai suka ratus aplink naftos platformas, nuvargsta ir nebeturi jėgų pasiekti kranto. Taigi jie žūva jūroje. „Philips“ atstovų teigimu, panaudojus liuminescencines ir dujines lempas, pavyko sukurti tokią naftos platformos apšvietimo sistemą, kuri neturi jokios įtakos paukščių orientavimuisi. Tiesa, paukščiai nėra tokie kvaili, kad pamatę šviečiančią naftos platformą skristų jos link ir užsimuštų. Kai kurių ornitologų teigimu, paukščiai orientaciją praranda tik tomis naktimis, kai tvyro rūkas arba dangus apniukęs ir lyja. Beje, tokius tyrimus yra atlikę ir garsūs Lietuvos ornitologai.
Teigiama, kad didelė problema yra ir didmiesčių dangoraižiai, kurie tokiuose miestuose kaip Niujorkas, Čikaga ir pan. tampa savotiškomis naktį migruojančių paukščių gaudyklėmis. Teigiama, kad jei pro dangoraižių langus naktį nesklistų šviesas, situacija pagerėtų ir paukščiams būtų lengviau orientuotis.

Kiti neigiami poveikiai

Apšvietimui sunaudojama 1/4 pasaulio elektros energijos, todėl šviesos naudojimas prisideda prie šiltnamio efekto. Šviesa miego metu neigiamai veikia ir žmonių sveikatą: sukelia galvos skausmą, nuovargį, padidėja nervingumas. Pastovus fluorescencinių lempų naudojimas didina kraujospūdį. Kadangi gamtoje natūraliai egzistuoja dienos ir nakties ciklai, „šviesos tarša“ daro neigiamą poveikį ir ekosistemoms: šviesa baido zooplanktoną, todėl sužydi dumbliai, taip pat sutrikdoma naktinių drugių ir vabzdžių elgsena, dėl to nukenčia ir naktį žydintys augalai, nes nėra kam jų apdulkinti.
Kaip matai, šviesa nakties metu nėra gerai. Tačiau ar galėtume gyventi visiškai tamsiuose neapšviestuose miestuose? Sunku tai įsivaizduoti, nors galima prisiminti, kad nepriklausomybės atkūrimo pradžioje Lietuvos miestuose dėl ekonominių tikslų naktį šviesa buvo išjunginėjama. Tačiau gyventojai tokį miestų valdžios veiksmą vertino vienareikšmiai — kaip stichinę nelaimę.
Aišku, dabar šviesos niekas neišjungs, tačiau „šviesos taršą“ galima sumažinti gatvių žibintus pakeitus į ne tokius ryškius, į aplinką mažiau skaidančius šviesą ir šviečiančius koncentruota kryptinga šviesa, atsisakant nebūtino pastatų apšvietimo ir pan.

Info!

„Šviesos tarša“ vadinamas pernelyg didelis ar įkyrus dirbtinio apšvietimo naudojimas. Tai itin aktualu dideliems miestams, nes čia šviesą skleidžia pastatai, gatvių apšvietimo žibintai, šviečiančios reklamos, biurai, gamyklos, prekyvietės, stadionai. Dėl „šviesos taršos“ beveik neįmanoma stebėti naktinio dangaus, ji daro neigiamą poveikį ekosistemoms, žmonių sveikatai. Debesuotu oru virš miestų susiformuoja šviesos skraistė.

Skaitytojų komentarai

 Numeriai: Straipsniai: