« Grįžti į svetainę  www.vyras.lt

Pasaulio naujienos

  • Vietoj pirštų atspaudų
  • Kas pasaulyje kiečiausias?
  • Statome ateities namą
  • Komiksai ir miestas
  • Keistuolių robotukai
  • Skaičius 13
Žurnalas Vyras.lt | Nr. 007 | Pasaulio naujienos

 

Vietoj pirštų atspaudų

Kokie mes originalūs: unikalūs pirštų atspaudai, unikalus liežuvio „raštas“, net prakaito kvapas. Taip taip, amerikiečiai jau pradėjo tyrimus, kuriais siekiama sukurti technologiją, leisiančią pagal prakaito kvapą atpažinti konkretų žmogų. Idėja paremta tuo, kad žmogaus prakaite yra daugybė junginių-žymeklių, pagal kuriuos potencialiai būtų galima atskirti žmones ar gyventojų grupes. Išanalizavę bandinius britų mokslininkai padarė išvadą, kad kiekvienas žmogus turi pastovų išskirtinį kvapą.
JAV nacionalinio saugumo ministerija planuoja užsakyti išsamius prakaito kvapo panaudojimo galimybių tyrimus.

Kas pasaulyje kiečiausias?

Kad deimantai nėra kiečiausia medžiaga pasaulyje tapo aišku tuomet, kai dirbtinai buvo sukurtos ypatingo atsparumo nanomedžiagos. Tačiau Šanchajaus universitete atlikti tyrimai parodė, kad pati gamta yra sukūrusi gerokai tvirtesnę — net 58 proc., medžiagą. Bandymai buvo atliekami su viurcitu ir lonsdeilitu. Pirmasis į deimantą panašus struktūra, o antrasis kaip ir deimantas sudarytas ir anglies. Tiesa, abi medžiagos gamtoje aptinkamos labai nedideliais kiekiais. Taigi kinų eksperimentas parodė, kad viurcitas už paprastą deimantą tvirtesnis 18 proc. o lonsdeilitas — net 58 proc.

Statome ateities namą

Ateities namų vizionieriai siūlo neabejotinai originalias ir labai skirtingas idėjas, tačiau visi sutaria dėl vieno — neišvengiamos kardinalios permainos, jei ne formos, tai bent statybinių medžiagų.

Štai japonų dizaineris Dze Nagasaka ateities namą įsivaizduoja kaip štai tokią 3 m ilgio, 3 m pločio ir 3 m aukščio dėžę. Jame yra visi būtiniausi patogumai: hamakas, stalas, kriauklė ir dušas. Stalas „išlenda“ iš grindų, norint nusiprausti grindyse reikia atidaryti liuką ir prie lubų pritvirtinti specialią polietileninę kapsulę. Be to, namą galima statyti tiek lauke, tiek kito pastato ar buto viduje.

Komiksai ir miestas

Beveik dvi dešimtis metų Briuselyje ant pastatų sienų piešiami komiksai. Procesas prasidėjo 1991-aisiais, kai gimė projektas „Pracours BD“ („Komiksų bėgimas“), kurio esmė — išpiešti komiksų fragmentais namų fasadus. Tokių piešinių šiandien priskaičiuojama apie 40 ir jie vilioja turistus ne ką mažiau nei kitos Briuselio įžymybės.
2009-ieji metai mieste paskelbti komiksų metais. Kaip juokauja patys belgai, jų šalyje vienam kvadratiniam metrui tenka daugiausiai komiksų autorių nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.

Keistuolių robotukai

Arba pamišėlių. Arba bent jau tokių gydytojų, kurie net žaisdami negali negalvoti apie savo darbą ir pašaukimą. Kita vertus, menininko Alessandro Beda visi darbai tokie — truputį pamišėliški, truputį šokiruojantys ir būtinai „su cinkeliu“.
Sužavėtas Beda robotukų idėjos, jam į pagalbą atėjo vokietis Mathias Koehleris — taip gimė štai tokie keisti žaisliukai „Little Robots“. Kiekvienas robotukas yra su permatoma sfera, kurioje plūduriuoja koks nors organas — smegenys, širdis, skrandis. Kūrėjai šį kartą apsiribojo organų imitacijomis, o ir robotukų dydis neleistų į sferą sugrūsti tikrų smegenų (na, nebent pelės), tačiau kas žino, galbūt ateityje didžiausiems ekscentrikams Beda ir Koehleris pagamins kopijas su formaldehide plūduriuojančiomis tikrų žmonių tikromis širdimis ir skrandžiais? 

Skaičius 13


Šie metai ypatingi ne tik ekonomistams, bet ir numerologams: 2009 metais net tris kartus yra penktadienis, trylikta diena. Delavaro universiteto matematikas Thomas Fernsleris kelis dešimtmečius studijavo paslaptingą, mitais apipintą skaičių 13. Pasak jo, tryliktų penktadienių trejetukas per vienerius metus iškrenta tik kartą per 11 metų. Šiemet penktadienis, tryliktoji, buvo vasarį, kovą ir bus lapkritį. Taigi visi prietaringi piliečiai turės net kelias progas atidėti svarbią veiklą ir nekelti kojos iš namų.
Niekas tiksliai nežino, iš kur kilo šios datos baimė. Spėjama, kad dar bibliniais laikais (tryliktasis paskutinės vakarienės svečias, išdavęs Jėzų Kristų). Viduramžiais ir penktadieniai, ir tryliktoji diena buvo laikomi nesėkmingomis dienomis. Žinoma, mokslas į tai rimtai nežiūri: pasak matematikų, labiau pasistengus tarp bet kokių gyvenimą lydinčių skaitmenų galima atrasti ryšį, tačiau tai nereiškia, kad nuo to jie tampa prasmingi.



Skaitytojų komentarai

Vytautas, 2010-06-06 02:06

Tas straipsniukas su pirštų antspaudais ir prakaitu labai toks prikolnas ;DDD

 Numeriai: Straipsniai: