« Grįžti į svetainę  www.vyras.lt

VERSLAS: Davoso pokyčiai

  • Davoso dalyviai
  • Rusija ir Kinija
  • Kas kaltas?
  • Taupymas
  • Žlugo pasitikėjimas
  • Nuostoliai
Žurnalas Vyras.lt | Nr. 005 | VERSLAS: Davoso pokyčiai

Kasmetinis pasaulinis ekonomikos forumas Davose šiemet spaudoje buvo pristatytas gerokai kitaip nei anksčiau. Kur kas mažiau patoso, be to, visų šalių spauda vardino naujus pokyčius, būtinai pamininėdama, kad šiais metais į Davosą neatvažiavo tos žvaigždės, kurios jau buvo tapusios nuolatiniais forumo dalyviais, kad anksčiau prabanga tviskėję Davoso forumo vakarėliai tapo kur kas kuklesni.

 

Davoso dalyviai

Pasak „Independent“, anksčiau Davoso forumai buvo savotiška kapitalizmo triumfo šventė. Šiemet — viskas kitaip.
Nepaisant rekordinio šių metų Davoso forumo svečių skaičiaus (2 500 svečių iš 90 šalių), jame daug ko trūko. Neatvažiavo daug bankininkų, kurie anksčiau buvo neatsiejama Davoso forumo dalis. Neatvyko kompanijos „Independent“ pirmininkas, „Citigroup“ generalinis direktorius, buvęs „Merrill Lynch“ vadovas, bankrutavusių „Lehman Brothers“ ir „Royal Bank of Scotland Group“ vadai, kurie anksčiau labai sėkmingai pasirodydavo Davose. Teigiama, kad JAV prezidentas Barackas Obama kai kuriems svarbiems JAV pareigūnams patarė į Davosą geriau nevykti. Namuose liko žinomas ekonomikos ekspertas ir nuolatinis Davoso dalyvis Lawrence Summeris, Timas Geithneris ir Federalinių rezervų vadovas Benas Bernanke.    
Nebuvo Davose ir grupės „U2“ lyderio Bono, kuris šiame forume nuolat keldavo klausimą, kas daroma ir planuojama daryti dėl klimato kaitos problemos — jis turbūt numatė, kad šiame Davoso forume, kurio pagrindinė tema — „Pasaulio formavimas po krizės“, klimato kaitos temos greičiausiai nesulauks deramo dėmesio, ir buvo teisus.
Dar niekada Davoso forume nebuvo tiek daug valstybių vadovų kaip šiemet — jų atvažiavo net 40. Tai suprantama: krizė apėmė visą pasaulį, o kai gyventi nelengva (kam dabar lengva), tai ir subėga vieni kitiems į akis pažiūrėti bei padiskutuoti.
Dažnai girdime, kad Davoso forumas nieko neišsprendžia. O ką galima išspręsti per penkias dienas?
Ką galima pakeisti, jei Davoso forume dažnai diskutuojama apie pasaulį užgriuvusias problemas, o ne apie tai, kaip tokias problemas nuspėti iš anksto ir joms sukliudyti.

Rusija ir Kinija

Šių metų Davoso forumą atidarė Rusijos ir Kinijos premjerai — Vladimiras Putinas ir Wen Jiabao. Ir... iš karto sulaukė Vakarų spaudos kritikos. „The New York Times“ straipsnyje „Rusija ir Kinija Davose dėl kilusios krizės kaltino kapitalistus“ rašė: „Buvusio komunistinio bloko bastionų lyderiai kritikavo kapitalistus, kaltino juos dėl kilusios krizės ir patikino, kad tik veikdami kartu su Rusija ir Kinija Vakarai gali greitai atgaivinti pasaulinę ekonomiką.“ Tiesa, dėl kilusios krizės kaltindamas kapitalizmą, V. Putinas pareiškė, kad nesusitelks tik ties šiuo klausimu, o Kinijos vadovas dėl ekonominio nuosmukio beveik atvirai kaltino Ameriką.
Tačiau ne visi kritikavo Rusijos ir Kinijos vadovų, kurie sulaukė didelio dėmesio, pasirodymą Davose. Pasak kai kurių apžvalgininkų, „nereikia žiūrėti, ką kaltina Kinija ir Rusija. Reikia matyti tai, kad šios šalys aiškiai pasakė, jog nori būti lygiaverčiais partneriais ieškant būdų, kaip išlipti iš duobės, į kurią įkrito pasaulinė ekonomika.“ Beje, Kinijos premjeras Davose savo šalies atžvilgiu buvo nusiteikęs optimistiškai, nes, pasak jo, Kinijos vyriausybė užsibrėžė šiais metais pasiekti 8 proc. augimą, o rudenį Kinijoje staiga sumažėjusios investicijų ir kreditų apimtys, gruodžio–sausio mėnesiais vėl gerokai kilstelėjo. Tačiau nemažai ekonomikos ekspertų apie artimiausią Kinijos ekonomikos padėtį kalba kur kas pesimistiškiau nei šios šalies premjeras.

Kas kaltas?

Didelė dalis apžvalgininkų kalbėdami apie Davoso forumą kandžiojasi: „Į Davosą vėl susirinko tas pats finansų elitas, kuris ir kaltas dėl kilusios krizės. Tik dabar jis mėgina nusakyti, koks turi būti ateities pasaulis.“ „The Guardian“ ironizavo: „Krizės aukos ir sukėlėjai Davose vieni kitus klausinėja, kodėl viskas sugriuvo? Tuo metu Davoso kalnuose senbernarai išnešioja laikraščius. Geriau nešiotų konjako buteliukus, nes jis ten reikalingesnis nei laikraščiai.“
„The Guardian“ apžvalgininkų nuomone, žvelgiant į šių metų Davosą susidaro įspūdis, kad pasaulinis ekonomikos forumas išlieka toks pat pompastiškas elitinis renginys, koks buvo anksčiau, tačiau „kultūra, maitinusi Davosą, mirė“. Labai nedidelė Davoso forumo dalyvių dalis sugebėjo pripažinti asmenines savo klaidas, tačiau nebuvo taip, kad jie dėl kilusios krizės būtų pripažinę kolektyvinę kaltę.
Bet tai jau praeitis, o kokia ateitis, kaip ji atrodo žvelgiant iš Alpėse esančio Davoso? „The Guardian“ apžvalgininkai nusiteikę pesimistiškai: „Kalbant apie ateities planus, mes išgirdome tik siūlymus atstatyti pasaulį, kuris ką tik buvo sugriautas. Galbūt nedideliuose kambarėliuose, kur vyksta konfidencialūs pokalbiai, ir bus rasta išeitis iš krizės, tačiau penkios atvirojo, nekonfidencialaus Davoso dienos jokių vilčių nepaliko. Tik kol kas niekas nenori pirmas pasakyti, kad išeities galbūt ir nėra, kad galbūt viskas kris į dar gilesnę duobę.“        
Čia vėlgi norisi visiems priminti, kad Davoso ekonomikos forumas — vieta pasiginčyti apie pasaulį užgriuvusias problemas, o šiais metais ir vieta paieškoti, kas kaltas dėl krizės, bet ne rimtas įtakingų veikėjų susirinkimas, siekiant apsisaugoti nuo tykančių grėsmių.

Taupymas

Forumo metu spaudoje dažnai buvo minima, kad Davosas visuomet garsėjo prabangiais pokyliais, rengiamais ištaiginguose viešbučiuose, tačiau šiemet nuspręsta susiveržti diržus — pokyliams skirtos išlaidos sumažintos maždaug 30 procentų.
Krizės fone tai neblogas jaukas ant kabliuko — pasaulio galingieji susiveržia diržus, nerengia ištaigingų pokylių, solidarizuojasi su visuomene. Tačiau kiekvienas mąstantis supranta, kad toks atseit taupymas nieko nereiškia, tai net mažiau nei lašas jūroje, kad tas taupymas — tik gerai apgalvota viešųjų ryšių akcija. Taip, tai viešųjų ryšių akcija, tačiau daranti nemažą įtaką, nes daugelio šalių spauda pasigavo šią informaciją ir mielai ją platino.
Geras pavyzdys mūsų valdžiai, kuri mokesčiais smaugdama verslą ir gyventojus pamiršta parodyti, kad ir ji taupo. Pamiršta, kad svarbiausia — ne taupymas, o efektyvus taupymo įvaizdžio pateikimas. Jei išleidęs milijoną sutaupei vieną centą, bet sugebėjai parodyti, kad labai labai sutaupei ir kartu su visais veržiesi diržą, vadinasi, gerai išmokai šių metų Davoso pamokėles.

Žlugo pasitikėjimas

Amerikos įtakos sumažėjimas Davose buvo labai juntamas. Nepasitikėjimas Amerikos kapitalizmo modeliu, kurio ekonomika atseit nežino nuosmūkių, — taip pat. Galima sakyti, kad Davose susirinkęs elitas yra įspeistas į kampą, juk anksčiau buvo manoma, kad pastarųjų metų ekonomikos bumas yra laisvos rinkos triumfas prieš valstybės reguliuojamą rinką. Tačiau dabar tiek verslininkai, tiek politikai vis dažniau žiūri į vyriausybes, kviečia jas stiprinti rinkos reguliavimo mechanizmus ir sveikina beveik visus vyriausybių planus ekonomikai gelbėti, kad ir kokie jie būtų. Negana to, apie Ameriką kaip šalį, kuri gali išgelbėti pasaulinę ekonomiką, jau nebešnekama — kur kas dažniau kaip rimtesni gelbėtojai minimos Kinija ir Rusija. Apžvalgininkai Ameriką kritikuoja ir dėl to, kad Davose nebuvo pristatyta jos naujoji administracija, tai jų manymu, gerokai pakerta aklą pasitikėjimą Obama kaip vieninteliu vilties simboliu.
„Kol kas niekas nežino, kada krizė baigsis, ir, atrodo, nelabai kas žino, ką reikia daryti. Davoso forumas, kaip ir reikėjo tikėtis, nerado jokių šiandienos problemų sprendimų — ekonomikos horizonte ir toliau dominuoja pesimizmas. Tikėjimas globalizacijos, finansinių inovacijų ir rinkos fundamentalizmu dingo. Vėl madingas valstybinis reguliavimas“, — rašo „El Pais“ apžvalgininkas.
Tačiau G. Sorosas valstybių vyriausybių įtaką šiuolaikinei ekonomikai vertina skeptiškai: „Ši situacija yra laikina. Kai krizė pasibaigs ir JAV atsigaus, švytuoklė vėl gali pasisukti į priešingą pusę.“

Nuostoliai

Ir pabaigoje — šiek tiek kartoko deserto. Komentuodamas Davoso forumą, „Frankfurter Rundschau“ nuklysta į Rusiją ir tyrinėja, kaip krizė paveikė Rusijos milijardierius. Laikraščio teigimu, vieno iš jauniausių ir turtingiausių Rusijos oligarcho Olego Deripaskos turtas praėjusį rudenį buvo vertinamas 28 mlrd. JAV dolerių. Per paskutinius mėnesius jis sumažėjo iki 7 mlrd. JAV dolerių, o Rusijos spaudos duomenimis, šis verslininkas dar turi 28 mlrd. JAV dolerių skolas.
„Frankfurter Rundschau“ teigia: „Bankrotas gresia ne tik Deripaskai. Šių metų Davoso forume tapo aišku, kad 87 Rusijos milijardieriai nuo 2007 m. balandžio kartu patyrė 260 mlrd. JAV dolerių nuostolių.“ Skaičiukai, žinant, koks yra metinis Lietuvos biudžetas, daugiau nei įspūdingi.
Bet tai ne tas kartus desertas, tai tik tarp kitko. Karčiausia yra tai, kad, kai kurių ekonomistų nuomone, politikai ir ekonomistai Davose ne per vėlai ieško išeities iš krizės, nes padėtis gali dar pablogėti, ir artimiausiu metu (bent dar dvejus — 2010–2011 m. — Davoso forumus) krizė gali tapti nuolatine forumo tema.

Skaitytojų komentarai

 Numeriai: Straipsniai: