« Grįžti į svetainę  www.vyras.lt

Pinigų žvejojimo ypatumai

  • Drausti ar nedrausti?
  • Ką paremsime?
  • Keistos nuostatos
  • Žvejai pasitrauks, tinklai liks?
  • Paraiškos jau priimamos
Žurnalas Vyras.lt | Nr. 004 | Pinigų žvejojimo ypatumai

Žvejai skirstomi į dvi grupes. Vieni žvejoja meškerėmis, kiti — tinklais. Pirmieji vadinami mėgėjais ir žvejoja savo malonumui, antrieji — verslininkais ir žvejoja tam, kad užsidirbtų pragyvenimui. Abiejų šių grupių keliai beveik nesusikerta. Vandens telkiniuose jie vieni kitus mato, tačiau vieni kitiems netrukdo. Vis dėlto abi šios grupės užantyje turi po gerą akmenukų maišą ir dažnai tuos akmenukus mėto vieni į kitų daržą.
Garsiausiai tą daro žvejai mėgėjai — jie žvejus verslininkus kaltina dėl besaikės žvejybos, žuvų populiacijos mažėjimo, kvotų nesilaikymo ar net brakonieriavimo. Žvejai verslininkai taip intensyviai kaip žvejai mėgėjai kaltinimais nesišvaisto, nors žvejus mėgėjus tikrai būtų už ką pabarti. Žvejybinio verslo atstovai tylesni, nes neturi savo specializuotos spaudos, be to, interneto platumoje nesiburia į virtualius klubus ir nediskutuoja įvairiomis, su žvejyba susijusiomis temomis. Žvejyba — jų darbas, o ne hobis. Bet gali būti ir kitokia tylėjimo priežastis: tyli kiaulė gilią šaknį knisa.

Drausti ar nedrausti?

Lapkričio mėnesį praėjusios kadencijos Vyriausybė pritarė aplinkos ministro Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimų projektui. Šiame projekte yra įrašyta, kad verslinė žūklė Lietuvos vidaus vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias, turi būti draudžiama. Projektas jau pateko į Seimą, ir jei Seimas jį patvirtins ir nieko esminio nepakeis, verslininkai iš ežerų, tvenkinių ir Kauno marių turės trauktis. Jiems liks tik Kuršių marios, kuriose šiuo metu verslinė žvejyba yra labai intensyvi. Tokiam draudimui labai priešinasi žvejų verslininkų interesus ginančios organizacijos, pavyzdžiui, Žuvininkų rūmai. Šios organizacijos prezidentas Leonas Kerosierius net laišką Europos Komisijos Pirmininkui Jose Manuel Barroso nusiuntė.   
Pasipriešinimo argumentai suprantami: ežeruose žvejoję verslininkai turės padžiauti tinklus ir liks be darbo ir pragyvenimo šaltinio. Tačiau tai tik emocingi žodžiai, o ką sako skaičiai? Skaičiai labai įdomūs: kai kurių žvejybos bendrovių metinės pajamos vos keli tūkstančiai litų. Ką tai reiškia? Tik tiek, kad paremontavus laivą, įpylus degalų, nupirkus kelis tinklus pinigų daugiau niekam nelieka — nei algoms, nei dešrai, nei duonai. Tai iš ko jie gyvena? Šito aš nežinau, bet įtariu, kad šešėlinė šio verslo dalis labai didelė.
Dar vienas niuansas:  pagal 2007–2013 m. verslinės žvejybos plėtros programą numatoma skirti apie 30 mln. Lt paramos vidaus vandenyse žvejojantiems žvejams verslininkams. Taigi vidutiniškai apie 4,3 mln. Lt per metus. Mano duomenimis, tai yra šiek tiek daugiau nei jie per tuos metus sukuria vertės. Neblogai, ar ne? Bet tai ne viskas. Yra dar „gražesnių“ šio verslo niuansų.  

Ką paremsime?

Yra tokios „Vidaus vandenų žvejybos laivų perorientavimo į kitą nei žvejybą veiklą“ įgyvendinimo taisyklės. Tam, kad laivai nustotų žvejoti ir užsiimtų kita veikla, pavyzdžiui, plukdytų turistus ar meškeriotojus, numatoma skirti 10 mln. Lt: 7,5 mln. Lt iš Europos žuvininkystės fondo ir 2,5 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. Jei verslininkams bus uždrausta žvejoti ežeruose, tvenkiniuose ir Kauno mariose, šia parama galėtų pasinaudoti visi tie, kurie šiuo metu žvejoja. Galėtų, bet greičiausiai nepasinaudos. Minėtos taisyklės sukurtos taip, kad šia parama berods pasinaudos tik Kuršių mariose žvejojančios įmonės. Tačiau juk Kuršių mariose neplanuojama uždrausti verslinės žūklės, ją planuojama drausti tik visuose kituose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose. Taigi susidaro įspūdis, kad specialiai siekiama, jog parama nepasinaudotų Kauno marių ir ežerų žvejai, o ji atitektų Kuršių marių žvejams.

Keistos nuostatos

Sakykim, turime Kuršių mariose plaukiojantį žvejybos laivą, kuris nusprendė mesti žvejoti ir pradėti plukdyti turistus po vaizdingas Nemuno žemupio apylinkes. Laivą turinti įmonė gauna paramą, padžiauna tinklus ir plukdo turistus. Bet kas gali garantuoti, kad paramą gavęs laivas nebegrįš žvejoti? Atrodo, kad niekas. Pasižiūrėkime kodėl.
Siekiant užtikrinti, kad laivas, išėjęs iš žvejybos verslo, nebegrįš žvejoti, jis turi būti išbrauktas iš vidaus vandenyse žvejojančių laivų sąrašo, kuris yra Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento žinioje. Tačiau  teisės aktai niekada nereikalavo ir nereikalauja nurodyti žvejybos laivo, kuriuo žvejojama, todėl įrodyti, kad į vidaus vandenų žvejybos laivų sąrašą įrašyti laivai tikrai žvejojo, nėra galimybių. Be to, į tą sąrašą žvejojantį laivą nebūtina įtraukti, nes teisės aktai nedraudžia žvejoti laivu, neįtrauktu į vidaus vandenų žvejybos laivų sąrašą.
Dar gražiau yra tai, kad Žuvininkystės departamento žinioje esančio minėto žvejybos laivų sąrašo duomenys tretiesiems asmenims neplatinami. Karinė paslaptis?
Bet juk vidaus vandenų laivų registro duomenis gali gauti beveik visi suinteresuoti asmenys. Tad kodėl, teikiant paramą, nebūtų galima pasinaudoti Vidaus vandenų laivų registro duomenimis? Kodėl reikia sudaryti atskirą sąrašą? Pasirodo, Vidaus vandenų laivų registre yra užregistruoti vos keli žvejybos laivai — didžioji dauguma registruojami kaip pramoginiai laivai.
Taigi viename dokumente laivas yra pramoginis, o kitame jis tampa žvejybiniu. Painiava.
Bet juk painiava — pats geriausias dalykas, kai reikia paskirstyti valstybės pinigus.

Žvejai pasitrauks, tinklai liks?

Taigi turime Kuršių mariose zujančių laivų flotilę, 10 mln. litų paramos tam, kad laivai pasitrauktų iš žvejybos ir užsiimtų kita komercine veikla. Viskas labai gražu: dalis žvejų gauna paramą ir užsiima turizmo bizniu, kita dalis lieka žvejoti. Žvejų sumažėja, sumažėja ir tinklų, o Kuršių mariose žuvų padaugėja, nes, mano manymu, dabar šios marios tiesiog dūsta nuo intensyvios žvejybos ir jų žuvų ištekliai nespėja atsikurti.
Logiška būtų manyti, kad tiek, kiek laivų pasitraukia iš žvejybos, tiek Kuršių mariose sumažėja žuvų gaudymo limitai bei žūklės įrankių (tinklų, venterių ir pan.) skaičius. Tačiau Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Greičiūno teigimu, „šiuo metu daroma viskas, kad verslinės žvejybos įrankių limitas Kuršių mariose nebūtų mažinamas. Siūloma, kad tų laivų, kurie gavo paramą ir pasitraukė iš žvejybos verslo, turėti žvejybos plotai, žuvų gaudymo ir įrankių limitai būtų perduoti žvejybą tęsiančioms įmonėms.“
V. Greičiūnas mano, kad „įmonėms pasitraukus su jų turėtomis žvejybos įrankių kvotomis, maždaug trečdaliu sumažėtų verslinės žvejybos intensyvumas Kuršių mariose, padidėtų žvejybos efektyvumas ir verslo sąlygos toms įmonėms, kurios pasiliko žvejyboje. Gavusios paramą įmonės iš verslo turi išeiti su visais įrankiais. Mano nuomone, teisę žvejybos verslui suteikia įmonei paskirta žvejybos kvota, todėl žvejybos kvotų perdavimą kitoms įmonėms aš traktuoju kaip verslo teisės perdavimą.“
Deja, gali būti taip, kad panaudojus milijonus litų paramos, niekas iš esmės nepasikeis: Kuršių mariose liks tas pats verslinės žūklės įrankių ir žvejų kiekis, nes paramą gavusi ir neva iš žvejybos pasitraukusi įmonė gali tapti žvejybos grandimi kitoje įmonėje.
Kai kurios įmonės taps stambesnės, tačiau vėliau jos vėl gali restruktūrizuotis į smulkesnes.
Taigi 10 mln. Lt ir... jokių pokyčių? Išskyrus kažkieno papilnėjusias kišenes? Keista žuvininkystės strategija.

Paraiškos jau priimamos

Aišku, visus teigimus, kad Kuršių mariose reikia mažinti verslinę žvejybą, galima labai greitai paneigti. Galima užsakyti mokslinį darbą ir mokslininkams duoti užduotį pagrįsti, kad žvejybos įrankių kiekis turi likti toks pat. Mokslininkai taip ir padarys, nes už kitokius rezultatus užsakovas gali ir nesumokėti. Beje, kai kurie žuvininkystės problemomis užsiimantys mokslininkai labai dažnai pasirodo tada, kai reikia ginti žvejų verslo interesus.
Neatmetama galimybė, kad toks „mokslinis“ darbas greitai pasirodys, tačiau kodėl tada Kuršių marių žvejams reikia teikti milijoninę paramą, jei nenorima mažinti nei tinklų kiekio, nei žuvų sugavimo kvotų? Jei žvejybos įrankių Kuršių mariose siekiama palikti tiek, kiek dabar jų yra, tai gal geriau paramą paskirstyti tiems verslininkams, kurie žvejoja ežeruose, tvenkiniuose ir Kauno mariose? Juk jei Seimas patvirtins Mėgėjiškos žūklės įstatymo projektą tokį, koks jis pateiktas, šie žvejai privalės pasitraukti iš verslo.

Deja, vadovaujantis praėjusios kadencijos žemės ūkio ministrės spalio 15 d. įsakymu nuo spalio 23 d. jau teikiamos paraiškos Kuršių marių laivams perorientuoti į kitą nei žvejybą veiklą. Paraiškų priėmimo pabaiga 2008-12-19.

Skaitytojų komentarai

 Numeriai: Straipsniai: