« Grįžti į svetainę  www.vyras.lt

Pasaulio naujienos

  • Vaisingasis sėjėjas
  • Kas kam patinka
  • Storos teisės
  • Kelių ženklinimo ypatumai
  • Gyva drobė
  • Ketvirtas elementas
Žurnalas Vyras.lt | Nr. 004 | Pasaulio naujienos

Vaisingasis sėjėjas

Kam iš žmonių pasisekė labiausiai save padauginti? Mokslininkai mano, kad Čingischanui. Prieš penkerius metus 23 genetikų grupė paskelbė rezultatus, gautus ištyrus daugiau kaip 2 000 vyrų iš visos Azijos Y chromosomą. Tyrimas parodė, kad apie 8 proc. vyrų, gyvenančių senosios mongolų imperijos teritorijoje, turėjo beveik identišką Y chromosomą. Ji ypatinga tuo, kad vyras šią chromosomą perduoda vyrui: tėvas sūnui, šis savo sūnui ir taip toliau. Atidžiau patyrinėję mokslininkai suskaičiavo, kad apie 16 milijonų palikuonių yra tos pačios Y chromosomos nešiotojai.
Šį fenomeną mėginta aiškinti įvairiai, tačiau jo autoriai mano, kad didysis sėklos sėjėjas buvo ne kas kitas, o garsus karys ir užkariautojas Čingischanas. Jo imperija greitai plėtėsi visos Azijos teritorijoje, jis negailestingai susidorodavo su visais besipriešinančiais ir taip mažino genetinę įvairovę. Čingischanas dažnai pirmasis pasirinkdavo moteris, kurias prievartaudavo, taip pat žinoma, kad kai kurie jo sūnūs susilaukė daugiau nei po 40 vaikų. Visa tai sudėjus į krūvą galima manyti, kad Čingischanas buvo vaisingiausias vyras pasaulio istorijoje.

Kas kam patinka

Kiekvienoje šalyje — savi prioritetai. Britų kompanijos „Ofcom“ duomenimis, televizorių labiausiai mėgsta žiūrėti lenkai — statistinis lenkas prie dėžutės kasdien praleidžia po 4 valandas. Internetą labiausiai myli ir juo aktyviausiai naudojasi amerikiečiai: JAV pilietis tinkle vidutiniškai „prakaba“ daugiau kaip 15 valandų per savaitę (mažiau nei lenkas prie televizoriaus, bet vis tiek įspūdinga). O štai airiai labiau vertina „gyvą“ balsą — jie pripažinti aktyviausiais pasaulyje mobiliojo ryšio vartotojais. Telefoninių paslaugų bendrovių džiaugsmui, statistiškai airis per mėnesį prapliurpia 179 minutes ir išsiunčia 154 SMS žinutes (maždaug po 5 per dieną!).

Storos teisės

Žmonija tunka, ir nieko nepadarysi. Tad didėjančiai storulių armijai tai vienur, tai kitur tenka pakovoti už savo teises, na, kad ir viešajame transporte. Dar prieš metus storieji kanadiečiai buvo nudžiuginti teise skrendant vidiniais oro reisais lėktuvo salone užimti dvi vietas už vienos kainą. Galima spėti, kad tokių keleivių Kanados oro kompanijoms tenka skraidinti ne tiek ir mažai, mat jau po kelių mėnesių jos tokį įstatymą pamėgino užprotestuoti teismuose ir... nieko nepešė. Apeliacinis teismas pareiškė, kad storas žmogus, nors ir sveria kaip du bei sėdi dviejose vietose, mokės tik už vieną.

Kelių ženklinimo ypatumai

Štai kaip kartais nutinka: pastatai automobilį savaitgaliui gatvėje, o grįžęs pamatai, kad stovi draudžiamoje vietoje, apsuptas dvigubos geltono juostos, su šūsnimi baudos kvitukų už stiklo valytuvų. Beje, tokios juostos Anglijoje pradėtos naudoti dar XIX amžiuje: fermeriai jomis pažymėdavo savo žemių ribas. Šiandien toks žymėjimas ties pačiu kelkraščiu reiškia, kad čia mašiną draudžiama statyti.
Žinoma, pasipiktinęs anglas, užuot klusniai sumokėjęs baudas, pasiskundė miesto valdžiai ir gavo iš jos atsiprašymą bei pažadą išsiaiškinti su kelio darbininkais bei priminti jiems „apie sveiką protą“.

Gyva drobė

Korėjietis dailininkas Kimas Joonas iš Seulo parodė pasauliui kitokią tapybą ant kūno, kuri gali būti įdomi ir prasminga ne tik dėl atlikimo technikos. Vienas šalia kito susiglaudę kūnai — masė kūnų, išdažyti ryškių spalvų išraiškingais augalų, paukščių motyvų ornamentais, kelia didžiulį žiūrovų susidomėjimą, todėl korėjiečio darbų parodos keliauja po visą pasaulį — nuo Los Andželo ar Londono iki Berlyno ar Pekino.  

Ketvirtas elementas

Vanduo, išpilstytas į butelius, šiandien jau vadinamas ekologine katastrofa. Vien JAV kasmet suvartojama apie 30 milijardų vandens, esančių plastikiniuose buteliuose, už maždaug 11 milijardų dolerių. O vien plastiko gamybai sunaudojama apie 1,5 milijono barelių naftos — tiek pakaktų aprūpinti degalais 100 tūkstančių automobilių per metus. Štai kodėl Kanados kompanijos „Element Four“ sukurtas revoliucinis namų prietaisas „WaterMill“ sukėlė didžiulį tiek humanistų, besirūpinančių geriamojo vandens trūkumu tam tikruose pasaulio regionuose, tiek ekologų susidomėjimą. Prietaisas, panašus į didelį golfo kamuolį, tvirtinamas prie sienos. Jis siurbia orą, išvalo nuo dulkių ir nešvarumų, pašildo iki temperatūros, prie kurios išsiskiria drėgmė, ir tuomet gautą vandenį filtruoja, dezinfekuoja ultravioletiniais spinduliais ir tiekia į šaldytuvą ar virtuvės čiaupą. Elektros energiją naudojantis prietaisas jos sunaudoja tiek, kiek trys elektros lemputės.
„Vandens malūnas“ neveikia, jei santykinis oro drėgnumas mažesnis kaip 30 proc., tačiau aparate yra įmontuotas kompiuteris, kuris gavybą padidina auštant, kai drėgmė būna didžiausia, ir sumažina dieną, kai saulė orą įkaitina ir išdžiovina.

 

Skaitytojų komentarai

 Numeriai: Straipsniai: