« Grįžti į svetainę  www.vyras.lt

Ar jau nusipirkai kaklaraištį?

  • Metas pasitempti
  • Gal ir neatleis, bet...
  • Naujos galimybės
  • SVARBU
  • Naudinga informacija
Žurnalas Vyras.lt | Nr. 003 | Ar jau nusipirkai kaklaraištį?

Britai būgštauja, kad jau šiais metais bedarbių šalyje bus kaip niekada daug — apie 2,12 milijono, o bedarbystė nuo 5,4 proc. šoktelės iki 6,8 proc. Latvijoje tuo pat metu bedarbystės lygis bus dar didesnis — apie 7 proc., o iš Vokietijos pasiekia žinia apie daugiau kaip 200 000 naujų bedarbių. Nenuostabu, kad tokių žinių fone tenka kalbėti apie atleidimą iš darbo. Jei taip nutiko ar gresia nutikti ir Tau, gali mąstyti dvejopai: lietuviškai dejuoti, kad viskas blogai ir kokia negera valdžia, arba pamėginti išradingai pasinaudoti atsiradusia karjeros keitimo perspektyva.

Metas pasitempti

Jau šių metų pirmą–antrą ketvirtį Lietuvoje turėtume ruoštis BVP smukimui. Kartu su mažėjančia paklausa ir sustojusia šalies ekonomikos plėtra, taps aktualesnė ir nedarbo problema. „Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad 2009 metais bedarbių padaugės apie 20 tūkstančių, o bedarbystės lygis sieks 6,5 proc. Truputį mažiau nei Latvijoje ir šiek tiek mažiau nei Didžiojoje Britanijoje, bet tai anaiptol neguodžia. Net ir išsaugojusiems darbo vietas lengva nebus: dėl lėtėjančios ekonomikos ir didėjančio nedarbo stos ir darbo užmokesčio kilimas.
Tik neskubėk panikuoti. Visų pirma sumažink savo atlygio lūkesčius, nuleisdamas juos iki nelinksmos dabartinės ekonominės situacijos. Pripažink, kad darbo rinkoje pastaruoju metu  jau buvo susidariusi kiek iškreipta situacija, kai darbuotojas ne tik nebrangino savo darbo vietos, bet kartais net akivaizdžiai piktnaudžiaudavo darbdavio nuolaidumu, vadovaudamasis vieninteliu principu: nepatinka, nesamdyk, rasiu kitur. Ir, žinoma, rasdavo. Taigi kažkuria prasme krizė įveda reikalingos motyvacijos ir skatina pasitempti. Sutik — tai nėra blogai. Firmų vadovai sako pastebintys, kaip darbuotojai sąmoningai trumpina kavos ir parūkymo pertraukėles, dirba viršvalandžius ar darbą tempiasi į namus — kad tik parodytų savo reikalingumą ir uolumą. Ką ten uolumas: britų aprangos kompanija „Moss Bros“ paskelbė, kad krizės laikotarpiu jų pirkėjai vyrai ėmė kaip niekada aktyviai pirkti... kaklaraiščius. Nors kitų rūbų apyvarta gerokai smuko, prekyba kaklaraiščiais per pastaruosius penkerius metus buvo intensyviausia. „Moss Bros“ atstovų teigimu, tokios tendencijos jų nė kiek nestebina, galima sakyti, toks jau dėsnis: kuo laikai sunkesni, tuo labiau pastebimas klientų noras pasirūpinti savo įvaizdžiu, būti pasitempusiems ir savo apranga atitikti griežčiausio profesionalaus etiketo kriterijus.

Gal ir neatleis, bet...

Žinoma, toliau į ateitį žvelgiančios kompanijos visų pirma ieško būdų, kaip optimizuoti kaštus, taip pat kitų vietų, kur būtų galima taupyti, o ne puola atleidinėti darbuotojus. Dauguma mažina biudžetus, skirtus reklamai, personalo mokymams ar sustabdo personalo plėtros programas. Sakoma, kad pirmiausia kompanijos atsikrato tų darbuotojų, kurie į darbą buvo priimti vėliausiai. Taip pat nerimauja jauni, mažiau patyrę specialistai. Tačiau ir šiuo klausimu darbo rinkos profesionalai neranda vieningo atsakymo. Vieni sako, kad jei anksčiau vos universiteto diplomą į rankas paėmę specialistukai galėjo atsipūtę darbdaviui kelti didelius reikalavimus, tai dabar situacija keisis, ir kompanija, užuot ėmusi „žalią“ potencialą, mieliau rinksis šiek tiek brangesnį, bet tą pačią dieną galintį pradėti duoti naudą profesionalą. O štai kitos nuomonės šalininkai svarsto kitaip: galbūt mažindamos išlaidas kompanijos atvirkščiai mieliau samdys pigiau kainuojančius jaunus ar mažiau darbo patirties turinčius (ir krizės fone kukliau nusiteikusius) darbuotojus, esą investicijos į jų apmokymą kainuos pigiau nei algos, mokamos profesionalams.
Bet kokiu atveju akivaizdu viena: taip, darbo pasiūla sumažės, tačiau vis tiek išliks. Tiesiog netekęs darbo aktyviau užsiimk jo paieškomis: išnaudok visas priemones — nuo internetinių agentūrų ir pažįstamų iki skambučių į firmas ir klausimų apie tai, kokių jie turi pasiūlymų. Na, o jei darbą turi, vis tiek nepamiršk stebėti rinką: pirma, žinosi apie esamas laisvas darbo vietas, antra, įsivaizduosi, ko gali tikėtis paties blogiausio scenarijaus atveju.

Naujos galimybės

Įdarbinimo ir perkvalifikavimo agentūrų specialistai vienbalsiai sako, kad atleidimas iš darbo dėl etatų mažinimo ar kompanijos bankroto gali tapti puikia dingstimi iš naujo peržiūrėti savo karjerą. Tačiau, kad ir kaip gražiai kalbėtume apie sąmoningą karjeros planavimą, tenka pripažinti, kad didžioji dauguma mūsų savo darbo vietą surandame greičiau atsitiktinumo, o ne tikslingos paieškos metu. Todėl atleidimas gali paveikti kaip žadintuvo skambutis, galimybė atsitraukti atgal ir paklausti savęs: ko aš norėčiau iš savo karjeros ir kokią ją įsivaizduoju?
Kaip rodo statistika, dauguma sugrįžtame į tą pačią darbo sritį, reikalaujančią tų pačių profesinių įgūdžių, kokius jau turėjome iki tol. Kai kurie ieškodami naujo darbo ryžtasi pasitobulinti, įgyti naujų įgūdžių, tačiau tik nedidelė dalis žengia radikalesnį žingsnį ir ryžtasi esminiams pokyčiams — keisti kvalifikaciją ir pereiti į absoliučiai naują darbo sritį. Pagalvok kitaip: keisti savo karjerą — baisu, bet kur kas baisiau atsibusti vieną rytą ir suvokti, kad keturiasdešimt metų dirbai darbą, kurio nekenti.

BOKSAS

SVARBU

Jeigu dirbi srityje, kurią labiausiai palietė ar grasina paliesti krizės padariniai (pavyzdžiui, statybose), ne pro šalį pamąstyti (tik pamąstyti, neįsipareigojant sau nieko daugiau) apie specializacijos keitimą.
•    Pirmiausia turi išsiaiškinti, kas Tau labiau prie širdies: mieliau dirbi su skaičiais, idėjomis, o gal žmonėmis? Prisimink savo pomėgius. Į kokią veiklą gali pasinerti tiek, kad net prarandi laiko nuovoką? Kartais tai gali būti ta veikla, kuri iš pradžių Tau net nesiasocijuoja su darbu.
•    Sugalvojęs, kokia veikla Tau būtų ypač miela, paklausk savęs, kiek realiai būtum pajėgus ją įgyvendinti. Pavyzdžiui, aš visada svajojau dirbti povandeninio laivo kapitonu, tačiau kiek šansų yra realiai juo tapti?
•    Patyrinėk darbą, kurio norėtum imtis, smulkiau. Pavyzdžiui, jei galima, būtų ne pro šalį pasitrinti kartu su tokį darbą dirbančiu asmeniu kokią pusę jo darbo dienos ir pamatyti, kaip viskas atrodo. Viena dažniausių klaidų yra susikoncentruoti ties tuo, ką Tu nori dirbti, bet pamirštant pamąstyti apie tai, kaip Tu tai ketini dirbti.
•    Atsakęs į stebuklingąjį klausimą „Ką aš norėčiau veikti?“, susirašyk, kiek žingsnių turėsi žengti, kol norimą poziciją pasieksi. Tada įvertink, kiek visa tai užtruks ir kiek kainuos.
•    Naujai veiklai reikalingus įgūdžius pasitaikius progai gali tobulinti ir esamame darbe. Pavyzdžiui, planuoji tapti renginių vedėju ir organizatoriumi? Tuomet imkis kompanijos pristatymų organizavimo ir pan.
•    Galima keisti ne veiklos sritį, o jos pobūdį: pavyzdžiui, iš nuolatinio darbuotojo tapti laisvai samdomu arba dirbti keliose darbovietėse vienu metu, arba pasirinkti pusę darbo dienos ir pan.


BOKSAS

Naudinga informacija

•    Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, darbuotoją raštu įspėjęs prieš du mėnesius, o kai kuriais atvejais — ir prieš keturis.
•    Visą tą įspėjimo laikotarpį darbdavys privalo suteikti laisvalaikio ne mažiau kaip 10 proc. darbo laiko, per kurį galėtum ieškoti kitos darbo vietos.
•    Nutraukus darbo sutartį Tau, kaip atleistam darbuotojui, bus išmokėta vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri tuo didesnė, kuo daugiau metų praleidai toje darbo vietoje: jei dirbai iki metų, gausi vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, jei 5–10 metų — keturių mėnesių, o jei vienoje darbovietėje sugebėjai ištempti daugiau kaip 20 metų, gausi pusės metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.

Skaitytojų komentarai

 Numeriai: Straipsniai: