« Grįžti į svetainę  www.vyras.lt

Gintaras Šeputis: Smurtas aksominėmis pirštinėmis

  • Dosjė
  • Pirmasis darbuotojas
  • Tarp gamybos ir kūrybos
  • Tekstilė vaizde
  • Gobelenas kaip reklama
  • Prieš stresą ir įtampą — ramybė
  • „Tarnybinis įėjimas“
  • Reklamos žavesys
  • Kūrybinė laisvė ir verslo disciplina
  • Virtuvinis džiazas
  • Keturkojis darbuotojas
  • Smegenų šturmo kambariai
  • Savireguliacijos mechanizmas
  • Bloga ir gera reklama
  • Etikos kodeksas
Žurnalas Vyras.lt | Nr. 002 | Gintaras Šeputis: Smurtas aksominėmis pirštinėmis

Pirmasis įmonės darbuotojas, verslą pradėjęs mažoje patalpoje, kuri vėliau išsiplėtė per kelis pastato aukštus, išbandęs įvairius darbus — nuo gamybos montažinėje iki vaizdo klipų režisavimo, Gintaras Šeputis per šešiolika metų iš reklamos pradinuko išaugo iki verslo vadovo.
Atėjęs iš meno pasaulio, balansuodamas tarp kūrybinės laisvės ir versliškos disciplinos, G. Šeputis vadovaudamas kūrybiniams darbuotojams remiasi principu „Smurtas aksominėmis pirštinaitėmis“.

 

Dosjė

Pareigos. VRS grupės generalinio direktoriaus pavaduotojas. Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos valdybos pirmininkas.
Amžius. 41 metai.
Išsilavinimas. Vilniaus dailės akademijos tekstilės specialybės diplomas.
Viena iš įmonės vertybių. Bet kuris darbuotojas gali daryti įtaką kompanijos vystymuisi.
Pomėgiai. Kulinarinės improvizacijos virtuvėje, kelionės su šeima, važinėjimas riedučiais po Vingio parką ar Paežerės dvaro dviračių takais, žiemą — pačiūžos. Domėjimasis psichologija — dveji studijų metai Žmogaus studijų centro psichologijos akademijoje.
Dažnai kartojamas posakis. Viskas pasaulyje yra realiatyvu. 
Mėgstamiausia knyga, filmas. Mėgsta daug knygų ir filmų, bet didžiausią įtaką padarė F. Felinis ir W. S. Moemas.
Aprangos stilius. Nuotaikingas ir spalvingas.
Šeima. Žmona Inga dirba kartu įmonėje — žiniasklaidos projektų vadovė. Du sūnūs — vyresnis Radvilas, iš pirmos santuokos, studijuoja užsienyje, aštuonerių metų Emilis mokosi antroje klasėje.
Augintinis. Jūros kiaulytė Berta.

Pirmasis darbuotojas

Dailės akademijos diplomas nesuteikė galimybės užsitikrinti pragyvenimo šaltinio. Tai Lietuvoje sugeba padaryti tik keletas menininkų. Todėl pasukau kita kryptimi: pradėjau dirbti kompanijoje, kuri planavo daryti reklamą ir iš uždirbtų pinigų kurti meninius projektus, filmus. Susibūrė įdomių žmonių komanda. Tačiau mūsų nuomonės išsiskyrė — vieni buvo už tai, kad reikia ieškoti rėmėjų, kiti tikėjo, kad galima užsidirbti. Tačiau realiai sukaupti tokią sumą, kuri padengtų filmo biudžetą, buvo neįmanoma.
Pradėjome sukti reklaminius klipus. VRS buvau pirmasis darbuotojas. Man patiko kūrybiniai bandymai reklamos srityje. Iš pradžių studijoje dirbome dviese, todėl teko perprasti visą „virtuvę“: dirbti montažinėje, rašyti scenarijus, būti režisieriumi.
Prisijungus režisieriui Remigijui Sabuliui, TV eteryje pasirodė laida „VRS kamera“.
Besivystant kompanijai, keitėsi ir mano statusas: nuo kūrybos ir gamybos vadovo iki VRS grupės generalinio direktoriaus pavaduotojo.
Negaliu pasakyti, kad sąmoningai siekiau vadovo posto. Niekada nepasižymėjau lyderio savybėmis, išskyrus tai, kad mokykloje draugai kartais pagarbiai, kartais pašaipiai vadindavo teisybės ieškotoju. Visą laiką ir dėl savęs, ir dėl kitų eidavau aiškintis ar derinti įvairius klausimus su mokytojais, mokyklos direktoriumi. Vargu ar tai galima pavadinti lyderiavimu, bet pirmąsias bendravimo, derybos meno pamokas gavau.

Tarp gamybos ir kūrybos

Dažnai buvę kolegos ir draugai klausia, kaip jaučiuosi nutolęs nuo meno. Puikiai. Tikrai nėra didžiulio nerealizuotų idėjų trūkumo. Žinoma, kai kuriuos sumanymus norėčiau įgyvendinti. Tačiau jeigu to nepadarau dabar, nenusimenu — jeigu labai reikės, rasiu ir laiko, ir galimybių.
Man tik trūksta darbo su studentais Dailės akademijoje. Keletą metų, kai mano darbe VRS atsirado pauzė, akademijoje buvau vienas iš vaizdo studijos (dabartinė Multimedijos katedra) įkūrėjų, dėsčiau video discipliną studentams. Taip pat buvau TV kultūros laidos „Ženklai“ režisierius.

Tekstilė vaizde

Savo meninius gabumus būtų sunku vertinti. Labai nedaug yra žmonių, kurie tikrai talentingi. Pirmąsias kūrybiškumo pamokas gavau namuose. Didžiausią įtaką man padarė tėvas Viktoras Šeputis — Šiaulių miesto architektas. Jis namuose ausdavo kilimus, darydavo vitražus.
Man reikėjo daug dirbti, kad įstočiau į Dailės akademiją. Pavyko iš pirmo karto, bet teko girdėti gandų, kad mane priėmė todėl, kad į peržiūrą atsivežiau labai daug darbų. Komisija pamanė, kad stoju ne pirmą kartą.
Pasirinkau tekstilę, kuri man patiko, ypač batika.
Tekstilė — labai imli ir kantrybės reikalaujanti sritis. Lietuvoje tai gana moteriška profesija, tačiau pasaulyje yra priešingai.
Paskutiniais studijų metais specialybės ribos labai prasiplėtė. Atliekant vieną užduotį tema „Erdvė — kubas“, dėstytojas Linas Katinas davė visišką laisvę, juokaudamas pasiūlė nors ir filmą sukurti. Tokia idėja taip patiko, kad „užsikabinau“ ir įgyvendinau. Tai nebuvo pirma pažintis su kamera.
Dar besimokydamas mokykloje skolindavausi ją iš šeimos draugo ir žinojau, kaip sujungti du vaizdus ir koks tarp jų atsiranda kontekstas.

Gobelenas kaip reklama

Kaip tekstilėje taip ir reklamos versle idėja gali gimti staiga, o jos įgyvendinimas yra sudėtingas ir ilgas procesas. Tiesa, gobelenui išausti reikia daugiau laiko nei sukurti klipą. Nors kai reklamą teko kurti pagal užsienio kompanijos užsakymą, darbas truko pusmetį. 
Kitas esminis skirtumas tarp menininko kūrybos ir reklamos projekto sukūrimo yra individualumo ir komandinio darbo santykis. Mūsų studijoje vengiama akcentuoti vieno žmogaus indėlį, nes rezultatas priklauso nuo bendrų visos grupės pastangų.

Prieš stresą ir įtampą — ramybė

Režisieriaus darbą prisimenu kaip įdomų periodą, nors ir reikalaujantį didelės koncentracijos. Kitų žmonių rankomis reikėjo padaryti darbą, kuris atitiktų estetinius reikalavimus, būtų įtaigus ir t. t. Buvo ir streso, ir nervinės įtampos. Pradėjęs dirbti režisieriumi televizijoje, ėmiau rūkyti. Naujųjų metų naktį teko montuoti laidą, kai iki transliacijos pradžios buvo likę penkiolika minučių.
Tačiau esu ramus žmogus. Mano darbo ir vadovavimo metodas — ramiai rasti sprendimą. Mane sunku išvesti iš pusiausvyros. Bet jeigu taip atsitinka, tada būna blogai...

„Tarnybinis įėjimas“

Nėra vienos formulės, ir vargu ar tokia gali būti, kuria vadovaudamiesi priimame naujus darbuotojus. Klaidų darome, nors jos brangiai kainuoja. Pagrindinis principas — potencialus darbuotojas yra ne tas, kuris atitinka tuo momentu keliamus reikalavimus ar tos dienos poreikius. Labiausiai buvo naudingi ne tie žmonės, kurie jau turėjo reklaminio darbo patirties, bet kitų sričių specialistai ar profesijų atstovai. Jie buvo atviri, pasiruošę mokytis, gan greitai įsisavino naujus dalykus. Mūsų studijoje dirbo žurnalistas Jonas Banys, tapęs vienu geriausiu reklamos rinkoje strateginio darbo planuotoju. Keletas rinkodaros specialistų įmonėje pasiekė reklaminio darbo aukštumas.
Pas mus dirba pačių įvairiausių profesijų žmonės. Buvo atvejų, kai interviu dėl darbo metu paaiškėjo, kad žmogus tinkamesnis ne vadybininko pareigoms, bet būtų puikus scenaristas.

Reklamos žavesys

Apklausos Amerikoje ir Europoje rodo, kad reklamos kūrėjai yra viena iš mažiausiai gerbiamų profesijų. Tačiau man reklamos žavesys yra tai, kad kiekvieną kartą dirbi vis kitoje srityje — vieną dieną baldai, kitą — avalynė ar energetika. Didžiulė įvairovė lemia tai, kad nei reklamos temose, nei jos turinyje nėra jokios rutinos. Galbūt monotoniškesnis tik gamybos procesas.
Kitas pranašumas — tiesioginis ir greitas atgalinis ryšys. Iš karto gali sužinoti žmonių reakciją. Tai leidžia formuoti nuomonę.

Kūrybinė laisvė ir verslo disciplina

Kaip suderinti šiuos du skirtingus kraštutinumus? Reklama yra verslas, kuris reikalauja tam tikrų rėmų. Antra vertus, tai kūrybinis darbas, kuris iš principo nesuderinamas su griežta disciplina. Tačiau, atsižvelgiant į kompanijos vertybes, yra dalykų, kurių mes negalime toleruoti.
Vienas reklamos specialistas yra pasakęs, kad jei apsisprendei eiti į reklamos verslą, turi susitaikyti su mintimi, kad darbo diena nebus reglamentuota. Dirbi visą laiką, nes turi domėtis ir visur pastebėti užsakovų prekinius ženklus. Tokiam darbui reikia atsiduoti.
Yra projektinių darbų, kai darbuotojas gali ateiti į studiją vėliau, bet užsibūna iki vėlumos.

Virtuvinis džiazas

Aš kūrybinį procesą suprantu labai plačiai. Man patinka spręsti nestandartines problemas, į kurias reikia žvelgti kūrybiškai.
Lygiai taip pat galima dirbti ir virtuvėje, kai bandau atkurti tai, ką skanaus teko ragauti restorane. Receptais nesinaudoju, nes tai jau būtų įprastas maisto gaminimas. Žinau produktų derinimo principus ir bandau improvizuoti. Kartais pasiseka geriau, kartais prasčiau, tuomet tenka valgyti vienam...
Mėgstu viską, išskyrus mėsą, nes jau penkerius metus esu vegetaras. Atsisakius mėsos, pagerėjo savijauta. Vėliau reikšmingi tapo ir etiniai motyvai: ir pavalgęs, ir gyvulėlis gyvas liko.

Keturkojis darbuotojas

Po studiją gyvūnėliai irgi vaikštinėja. Ir ne vienas. Kartais keturkojų susirenka net penki, tuomet kyla toks triukšmas, kad tenka juos tramdyti. Nors paprastai darbuotojų šunys niekam netrukdo. Labai džiaugiamės mėlynakiu haskiu — vos spėji atidaryti stalčių, tuoj prisistato. Jis žino, kad gaus ką nors skanaus.
Ir šunims gerai, ir darbuotojai patenkinti. O tai yra svarbiausia.

Smegenų šturmo kambariai

Jei neribotų nei resursai, nei kiti faktoriai, darbo aplinka galėtų būti dar įvairesnė nei yra dabar. Tai susiję su darbo specifika. Yra smegenų šturmo kambariai, kur žmonės praleidžia daug laiko ir turi jaustis komfortiškai. Vieną sieną puošia Vilniaus vaizdas — toks atsivertų, jei matytųsi kiaurai. Tiesa, sostinės panorama šiek tiek patobulinta — daugiaaukščiai gerokai aukštesni, o horizonte tyvuliuoja jūra.
Kitos patalpos yra skirtos susitikimams su svečiais, todėl jų interjere daugiau oficialumo.
Mano kabinetas yra minimalaus dydžio — proporcingai tam laikui, kurį jame praleidžiu.

Savireguliacijos mechanizmas

Reklamoje turbūt nedraudžiama naudoti sublimaciją. Būna ir kliento pageidavimų. Tačiau Transliuotojų asociacija ir visos Lietuvos televizijos pasirašė sutartį, apribojančią rodyti tokią reklamą.
Sublimacija ir kitos manipuliacijos artimai susijusios su vertybėmis. Žmonės, kurie nesusiję su reklama, įsivaizduoja, kad blogam produktui galima padaryti gerą reklamą ir apgauti vartotoją. Mano šešiolikos metų darbo patirtis leidžia tvirtai ir nuoširdžiai pasakyti: tai nesąmonė. Logika paprasta: jei produktas blogas, geriausiu atveju jį galima pareklamuoti vieną kartą. O investicijos į reklamą turi būti ilgalaikės, kurios atsiperka per kelerius metus.
Pačios rinkos savireguliacijos mechanizmas apsaugo nuo blogų produktų. Dažniausiai reklamuojamos tik geros prekės, nors, kita vertus, galima ginčytis dėl jų kokybės, poveikio sveikatai ir pan. Tačiau kiekvienas vartotojas gali pasirinkti, ko jam reikia, pagaliau perskaityti informaciją ant produkto pakuotės ir pan.

Bloga ir gera reklama

Reklamą galima vertinti daugeliu atžvilgių. Jei reklama nepatinka, dar nereiškia, kad ji bloga. Paprastai nepatinka tokios, kurios skirtos ne mums, t. y. kitai vartotojų grupei.
Mano supratimu, bloga reklama yra ta, kuri neturi prasmės, nepasiekia savo tikslo. Dažnai pasitaikanti klaida — vienoje reklamoje per daug informacijos. Nerealu, kad žmogus sugebėtų tai įsidėmėti. Dabar tokių dalykų pasitaiko mažiau, bet per regioninę televiziją dar galima pamatyti vaizdo klipų, kuriuose yra visko, net telefono numeris. Kvaila manyti, kad vartotojas įsimins tą numerį ar jį spės užsirašyti.

Etikos kodeksas

Lietuvoje yra reklamos etikos kodeksas, analogiškas kaip ir visoje Europos Sąjungoje.
Mūsų kompanija taip pat laikosi tam tikrų etikos taisyklių. Didžiuojuosi, kad darbuotojui suteikiame teisę atsisakyti dirbti su prekiniais ženklais, jei tai prieštarauja jo įsitikinimams. Toks atvejis buvo ne vienas. Žmogus atsisakė kurti reklamą mėsos produktams, nes yra vegetaras. Kitam buvo nepriimtina reklamuoti alkoholinius gėrimus.
Dar kitokia mūsų pozicija politinės reklamos atžvilgiu. Turi atsirasti  komanda, kuri pati pareikštų norą kurti projekto strategiją. Priešingu atveju užsakymo nepriimame.

Skaitytojų komentarai

 Numeriai: Straipsniai: