Biznio lėktuvai Paskutinius penkerius metus pasaulinė biznio lėktuvų rinka sparčiai plečiasi. Apie pusę biznio lėktuvų nuperkama Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nemažą dalį nuperka Europos šalys. Tačiau šio sektoriaus plėtra labiausiai siejama su sparčiai besivystančiomis šalimis — Brazilija, Indija, Kinija ir Rusija.
Praėjusiais metais biznio lėktuvų pardavimo lyderis buvo Kanados kompanija „Bombardier“. Tai siejama su 2007 m. pradžioje pasirodžiusiu nauju šios kompanijos lėktuvu „Challenger 605“, kuris pakeitė gerai „užsirekomendavusį“ 600 modelį. Vienas „Bombardier“ darbuotojas teigė: „Mūsų naujasis „Challenger 605“ nenusileidęs gali nuskristi iš Paryžiaus į Niujorką ar iš Londono į Delį. Šis aštuonis keleivius skraidinantis lėktuvas yra išskirtinai komfortiškas, su pačia moderniausiai aparatūra.“ Antras biznio lėktuvų 2007 m. pardavimų lyderis yra kompanija „Gulfstream Aerospace Corp.“. Jos sėkmė — nauja lėktuvų linija: G150, G200, G550 ir kt. Ypač daug kompanija tikisi iš 2009 metais pasirodysiančio, tačiau į rinką tik 2012 m. pateksiančio lėktuvo G650. Jo maksimalus kreiserinis greitis įspūdingas — 990 km/h, tai bus vienas iš erdviausių ir patogiausių savo klasės biznio lėktuvų, skraidantis 13–16 km aukštyje, vadinasi, skrydis vyks aukštesniuose ir laisvuose „koridoriuose“ nei skrenda reisiniai lėktuvai. Maksimalus šio lėktuvo skrydžio nuotolis taip pat palieka įspūdį — 13 000 km. Gana gerai sekasi ir kitoms biznio lėktuvus gaminančioms kompanijoms, pavyzdžiui: brazilų „Embraer“, kurios pagrindinė strateginio plano kryptis — gaminti kuo daugiau biznio lėktuvų modelių; korporacijai „Hawker Beechcraft“, kuri 2007 metų pavasarį pakeitė šeimininkus; kompanijai „Cessna Aircraft“, kuri ir toliau specializuojasi pačių lengviausių ir vienų iš pigiausių biznio klasės lėktuvų gamyboje ir yra rinkos lyderis pagal parduotų lėktuvų kiekį; prancūzų kompanijai „Dassault Aviation“, kuri nuolat stebina revoliucinėmis civilinės aviacijos srities naujovėmis. Nors biznio klasės lėktuvus gamina nemažai kompanijų, tačiau jos kaip ir automobilių pramonės kompanijos užima tam tikras nišas.
Keleivinių lėktuvų gamintojų asociacijos (General Aviation Manufacturers Association) specialistų nuomone, biznio klasės lėktuvų segmento sėkmę pastaruosius penkerius metus lėmė pasaulinės ekonomikos kilimas. Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose parduodama 50 proc. visų biznio lėktuvų, tačiau ekspertų nuomonė dėl JAV rinkos ateities nesutampa. Vieni teigia, kad iki 2025 m. JAV reaktyvinių biznio klasės lėktuvų parkas taps trigubai didesnis ir kiekvienais metais augs po 5,6 proc. Šiuo metu JAV parką sudaro apie 11 000 biznio klasės lėktuvų. Prognozuojama, kad 2025 m. bus 30 000 lėktuvų. Žvelgiant į dabartines finansų rinkos krizes galima manyti, kad tai nerealu, kad Jungtinėse Valstijose biznio klasės lėktuvų pardavimai mažės, tačiau ekspertai padidėjusį dėmesį į biznio klasės lėktuvus sieja ne tik su ekonomikos kilimu ar smukimu, bet ir su tokiais veiksniais kaip konfidencialumas, skrydžio patogumas ir saugumas. Tačiau JAV analitikų kompanijos „Forecast International“ specialistai mano, kad Valstijose biznio klasės lėktuvų pardavimai kris. Kaip pagrindinės priežastys nurodomi mokesčiai, susiję su tokių lėktuvų eksploatacija, dideli draudimo įnašai ir sparčiai kylančios degalų kainos.
Europa nuperka maždaug 25 proc. biznio lėktuvų (2007 m. duomenys). Šiuo metu Europos parke yra 1 900 biznio lėktuvų. Skeptiškai apie JAV rinkos plėtrą atsiliepę „Forecast International“ analitikai Europos rinką vertina palankiai, tačiau ir čia įžvelgia nemažai biznio klasės lėktuvų parko plėtros kliūčių, susijusių su įvairiais normatyviniais aktais, griežtais techniniais reikalavimais, mokesčiais ir pan. Keleivinių lėktuvų gamintojų asociacijos duomenimis, likusi rinkos dalis pasiskirsčiusi taip: Lotynų Amerikoje biznio klasės lėktuvų pardavimai 2007 m. sudarė 7,5 proc., Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje — 5,2 proc., Rytų Azijoje ir Okeanijoje — 4,2 proc. Nors biznio klasės lėktuvų pardavimai JAV ir Europoje 2007 m. sudarė liūto dalį (75 proc.), „Forecast International“ teigia, kad tolimesnę šio rinkos segmento plėtrą reikėtų sieti su tomis didelėmis šalimis, kuriose ekonomika vystosi sparčiausiai (Brazilija, Indija, Kinija). Auganti šalių ekonomika stimuliuoja biznio klasės lėktuvų plėtrą, be to, tokiose šalyse teisinė ir mokestinė bazė biznio klasės lėktuvams yra kur kas palankesnė nei Europoje. Pats didžiausias „nuosavos“ aviacijos bumas šiuo metu yra stebimas Indijoje. Tokios prognozės palankios ir biznio klasės lėktuvų gamintojams, nes jų pajamos vis mažiau priklauso nuo JAV ekonomikos būklės, nors, antra verus, reikia pasakyti, kad JAV ekonomikos lėtėjimas, 2007 m. antros pusės duomenimis, neturėjo didelės įtakos biznio klasės rinkai. 2008 m. pirmos pusės duomenimis, biznio klasės lėktuvų rinka ir toliau sparčiai augo. Per pirmą metų pusę buvo parduoti 663 turboreaktyviniai biznio klasės lėktuvai, o tai — 186 vienetais daugiau nei per tą patį 2007 metų laikotarpį. Tiesa, propelerinių biznio klasė lėktuvų pardavimai sumažėjo 15,7 proc., t. y. iki 1 034 lėktuvų. Dauguma analitikų teigia, kad biznio klasės lėktuvų rinka dar nepasiekė savo maksimumo. Negana to, ji vystosi kur kas greičiau nei prognozavo ekspertai. Tiesa, dabar prognozuojamas lėtesnis vystymasis, tačiau didelio biznio klasės lėktuvų pardavimų kritimo niekas neprognozuoja. Ekspertai vieningai teigia, kad ši rinka ir toliau augs.
Faktas! Biznio klasės lėktuvų pardavimai sparčiai auga. Jei prieš penkerius metus šios rinkos segmento pajamos buvo 8,6 mlrd. JAV dolerių, tai 2007 m. jos siekė 19,4 mlrd. JAV dolerių. Užsakymų jau priimta už 58 mlrd. dolerių. Šis užsakymų portfelis biznio klasės lėktuvų gamintojus maitins dvejus metus. Beje, biznio klasės rinkoje paklausa pasiūlą viršija du kartus.
Skaitytojų komentarai |
Numeriai: |
Straipsniai: |