« Grįžti į svetainę  www.vyras.lt

Pasaulio naujienos

  • Milžinai žengia į JAV
  • Kalnai iš folijos
  • Klonų biznis
  • Reklama pasaulio pakrašty
  • Ką apėda katės?
  • Tikro vyro šautuvas
Žurnalas Vyras.lt | Nr. 002 | Pasaulio naujienos

Milžinai žengia į JAV

Netrukus JAV turėtų pradėti suktis didžiausios pasaulio vėjo jėgainės

Nors JAV administracija skelbia vis daugiau dėmesio skirianti „žaliai“ ekonomikai, tačiau jos delsimą kol kas kompensuoja tik rizikingo kapitalo bendrovės, nebijančios milijardus dolerių investuoti į naująsias technologijas, tokias kaip saulės ar vėjo jėgainės. Netrukus JAV turėtų pradėti suktis didžiausios pasaulio vėjo jėgainės. Pirmieji šias į banginį panašias jėgaines sukūrė ir išbandė danai: dešimtmečiai bandymų parodė, kad tokio dydžio mentės turi mažesnį poveikį aplinkai, generuoja didžiulius energijos kiekius ir greičiau grąžina investuotus pinigus. Lietuvoje, Kretingos rajone, besisukančios jėgainės šalia šitų atrodytų kaip mažylės...

Kalnai iš folijos

Pusseptinto metro aukščio meno kūrinys

Kimihiko Okada, japonų architektas, sukonstravo pusseptinto metro aukščio kalnų masyvą: plieninės konstrukcijos aptrauktos aliuminio folija. Šis lauko meno dirbinys eksponuojamas Tokijo šiuolaikinio meno muziejuje Japonijoje. Nieko nuostabaus, kad skulptūra skirta lauko aikštelei: jos plotas užima 902 m2! Geografine savo instaliacija Okada tęsia eksperimentus su žiūrovų erdvės suvokimu, naudodamas kuo įvairesnes ir netikėtesnes medžiagas.

Klonų biznis

Nauja korėjiečių paslauga – gyvūnų klonavimas

Pietų Korėjos mokslininkai rado naują pelno šaltinį — klonuoti gyvūnus augintinių netekusiems ir skausmo apimtiems žmonėms. Pirmoji jų klientė — amerikietė, praradusi geriausią savo draugą, pitbulterjerą Bugerį. Invalidė moteris tvirtino, kad šuo jai padėdavo ne tik fiziškai, bet ir buvo psichologinis kompanionas. Kadangi amerikietė sutiko apie savo šuns klonavimą kalbėtis su žiniasklaida ir taip reklamuoti korėjiečių paslaugą, jai buvo ne tik suteikta didžiulė nuolaida (vieno gyvūno klonavimas paprastai kainuoja apie 150 tūkstančių JAV dolerių), bet ir vietoj vieno pitbulio ji gavo net penkis. „Negaliu patikėti, kad dabar turiu penkis bugerius! Aš tokia laiminga!“, — džiūgavo klonų šunidės šeimininkė.
Klonavimu užsiimanti kompanija kartu su Seulo universitetu tikisi sulaukti naujų komercinių užsakymų ir per ateinančius metus klonuoti 100 naminių gyvūnų. Prioritetas teikiamas šunims, kurie padeda invalidams ir pagyvenusiems žmonėms.

Reklama pasaulio pakrašty

Reklaminio skydo nuotraukos su fone matomu Žemės rutuliu

„Palieka klientams ilgalaikį jūsų logotipo ar šūkio įspūdį! Sukuria ryškų jūsų kompanijos pranešimų spaudai, veiklos ataskaitų ar internetinių tinklalapių įvaizdį! Gali būti panaudota jūsų pačių reikmėms — puikiausias pasveikinimas iš pasaulio pakraščio!“
Taip apie savo veiklą kalba kompanija, sumąsčiusi pompastišką reklamos būdą: reklamą kosmose! Viskas labai paprasta: reklaminis skydas balionu iškeliamas į maksimalų aukštį, pridaroma šimtai jo nuotraukų su fone matomu Žemės rutuliu, ir tuomet viskas ant žemės grąžinama parašiutu. Reklamos kaina prasideda nuo 400 JAV dolerių. Ir viskas vien tam, kad galėtum pasakyti, jog reklamavaisi pačiame pasaulio pakraštyje? Bet juk šiuolaikinės kompiuterinės grafikos laikais ne taip jau sunku „sukomponuoti“ panašią reklamą pasinaudojus NASA nuotraukomis — ir be jokių pašalinių besireklamuojančių „logų“ ar požemines perėjas primenančių parašiukų „Čia buvo Vytas“.

Ką apėda katės?

Smarkiai sumažėjo deguonies kiekis pasaulio vandenynuose

Australijoje katė per metus suėda 13,7 kg žuvies. O statistinis australas per tą patį laiką žuvies suvartoja tik apie 11 kg. Suskaičiuota, kad pasaulio kačių maisto gamintojai kasmet perdirba 2,48 mln. t pašarinės žuvies, prie kurios priskiriamos sardinės, ančiuviai ir silkės. Bėda ta, kad būtent jomis minta stambiosios žuvys, taigi mažinant vienas, sumažėja ir kitų.
Antra vertus, dėl tuštėjančio pasaulinio vandenyno žvejybinių turtų visos kaltės murkliams nereikėtų suversti: vien nuo globalinio atšilimo ir dėl jo vandenyje sumažėjusio deguonies kiekio žuvims smogtas kur kas didesnis smūgis. Daugumoje vietų deguonies kiekis vandenyje sumažėjo 15 proc. o Atlanto vandenyne prie Afrikos krantų ir Ramiojo vandenyno ekvatoriniuose rajonuose — net 85 proc.

Tikro vyro šautuvas

Vienu šūviu – 50 ančių

Viduramžiais tikras vyras galėdavo dienų dienas būti apsitaisęs keliasdešimt kilogramų sveriančiais šarvais ir dar tampytis ne mažiau sveriantį kalaviją. Ne tik tampytis, bet ir prireikus juo mosuoti, priešams galvas kapoti. Civilizacijai tobulėjant ginklai keitėsi, bet jų matmenys ilgą laiką — ne. Štai kad ir šautuvas „punt gun“, XIX–XX amžiais naudotas vandens paukščių medžiokle besiverčiančių verslininkų. Būtent verslininkų, nes medžiotojais jų nepavadinsi: su šiuo milžinišku šautuvu, labiau panašiu į artilerijos pabūklą, sėkmingų šūvių metu nuo vandens paviršiaus gali be vargo nušluoti daugiau kaip 50 ančių. Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur ginklas buvo labiausiai išpopuliarėjęs, nuo 1860-ųjų juo medžioti pradėta drausti. Tačiau brakonierių, žinoma, ilgai buvo ir ten. O Didžiojoje Britanijoje dar prieš 13 metų užfiksuoti keli tebenaudojami „punt“ šautuvai, tiesa, ten jų kalibrą stipriai ribojam įstatymai.
„Punt“ šautuvai dažniausiai buvo gaminami pačių šaulių, todėl jų dizainas ir specifikacijos skiriasi. Medžioklinis ginklas buvo toks didelis, kad jį dažniausiai gabendavo ir naudodavo iš medžioklinės plokščiadugnės valtelės (angl. „punt“), nuo kurios ginklui ir prilipo pavadinimas.


Skaitytojų komentarai

, 2008-12-11 12:49

testas @002

 Numeriai: Straipsniai: