« Grįžti į svetainę  www.vyras.lt

Spalvotas verslas

  • BOKSAS PIRMAS
  • BOKSAS ANTRAS
  • Kas išstums sidabrą?
Žurnalas Vyras.lt | Nr. 001 | Spalvotas verslas

Psichologai spalvas pasitelkia gydomajai terapijai, o rinkodaros specialistai — klientams privilioti.

Žmogaus akis, pasak skirtingų šaltinių, sugeba atskirti 6–10 milijonų atspalvių — bet kuriuo atveju labai daug. Ir kaskart, kai atsiduri, pavyzdžiui, prieš parduotuvės ar pardavimų salono vitriną, pasąmonė akimirksniu paskelbia savo neapskundžiamą verdiktą: „gražu–negražu“, „tiks–netiks“, „noriu–nenoriu“, ir tai padaro paveikta vien spalvinės prekės išvaizdos. Rinkodaros psichologai patvirtino, jog įspūdis mums sudaromas per 90 sekundžių, o spalva nulemia net 60 proc. mūsų reakcijos (priėmimo ar atmetimo) į objektą, žmogų ar aplinką.

Apie tai, kad spalva gali būti įdomi ne tik menininkams ir medikams, pirmieji susimąstė JAV verslininkai. Jie pirmą kartą istorijoje spalvą įvertino kaip pardavimų instrumentą ir prieš beveik 100 metų — 1915 metais — įkūrė pirmąją organizaciją, tiriančią pirkėjų spalvinius pageidavimus. Asociacija, pavadinta „Color Association of the United States“ (CAUS), šiandien veikia Niujorke.
Šiandieninę CAUS sudaro dažiklių, aprangos, interjero ir apdailos medžiagų gamintojų atstovai, taip pat šiose srityse dirbantys dizaineriai. Specialistai sukuria prognozines paletes, nurodančias, kokios spalvos ir atspalviai bus paklausiausi artimiausius dvejus metus. Konkrečios spalvinės gamos išsiuntinėjamos mados ir dizaino atstovams, kurie jas panaudoja savo veikloje — kurdami mados ir aksesuarų kolekcijas, namų apyvokos daiktus, baldus ir pan.
Ar galima sakyti, kad gamintojai susitarę „nuleidžia“ spalvas mums, vartotojams, ir vienareikšmiškai nusprendžia, kas bus madinga, o kas ne? Deja, viskas ne taip paprasta. Jeigu Tau spalva nepatiks, Tu daikto nepirksi, ir nesvarbu, kad kas nors sako, jog tai madinga. Todėl prognozuotojų darbas — apklausų ir stebėjimų metu įžvelgti galbūt dar vos pastebimas, bet visuomenėje jau atsirandančias tendencijas ir jas analizuoti. Spalvinio verslo pasaulyje galioja tam tikri dėsniai. Jau yra susiformavę tam tikri pomėgiai, kuriuos galima vadinti pastoviais: pavyzdžiui, metų metus madingiausių automobilių spalvų priekyje yra juoda ir sidabrinė. Ar tai nulemia tie išmintingi dėdės ir tetos spalvų prognozių biuruose? Ne, diktatorius yra pirkėjas.
Ar spalva gali papasakoti ne tik apie produktą, bet ir apie patį žmogų? Žinoma. Prieš šešis dešimtmečius šveicarų psichologas Maxas Lusheris sukūrė spalvų testą, kuris veikia principu „pasakyk, kokia Tavo mėgstamiausia spalva, ir aš pasakysiu, kas Tu“. Lusherio testas jau daugiau kaip 30 metų naudojamas Italijos laivyne ir aviacijoje, sporte, įvairiose medicinos srityse. Kompanijos „Fiat“ ir „Coca-Cola“ šią metodiką naudoja personalo atrankos metu. Nieko nuostabaus: kodėl gi nepamėginti per spalvas pažvelgti į žmogaus profesines ir asmenines savybes, charakterį ir pomėgius, požiūrį į šeimą ir darbą? Kažkada vienos spaudos konferencijos metu Lusherio paklausė: „Ar yra tokių, kuriems testas netinka?“ Jis atsakė: „Taip. Mirusiems.“

Ir dar: ar spalvų suvokimą galima ugdyti? Spręsk pats iš šio pavyzdžio: Japonijoje, kuri vienu metu tiesiog padarė ekonominį gamybos ir technologijų pakilimo stebuklą, viena iš pagrindinių mokyklos programų disciplinų yra dailė. Galbūt kuriant naujausius technologinius šedevrus gebėjimas atskirti 25 juodo tono atspalvius (jau nekalbant apie matomo spektro spalvas) ir nėra esminis sėkmės kriterijus, tačiau estetinis išsilavinimas, be abejonės, — tos sėkmės dalis.

BOKSAS PIRMAS

Keletas reikšmingų taisyklių
•    Daug spalvų nėra gerai. Jei plakatuose, reklamose pernelyg „prispalvinta“, rizikuoji pirkėją išblaškyti, be to, tokia reklama gali atrodyti pigi ir neskoninga.
•    Jei dvejoji, rinkis mėlyną spalvą. Dauguma teigia, kad tai yra jų mėgstamiausia, patraukliausia spalva, kurią nesunku derinti su kitomis.
•    Raudona spalva labai tinka antraštėms, telefono numeriams ir kitai „karštai“ informacijai. Kuriant prekinius ženklus raudoną spalvą visada subalansuoja neutrali balta, šalta mėlyna ar kiti šiltesni, „suminkštinantys“ tonai.
•    Nėra spalvos, kuri pagerina pardavimus, bet yra spalvos, kurios gali juos sužlugdyti.
•    Siekiant harmonijos interneto portale, svarbu atsižvelgti į vyraujančias spalvas grafikuose ir nuotraukose.

BOKSAS ANTRAS

Kas išstums sidabrą?

Kompanija „DuPont Automotive Systems“ kasmet pateikia populiariausių automobilių spalvų sąrašus. Ilgą laiką karaliavusią sidabrinę, juodą ir baltą spalvas šiemet atkakliai stumia mėlyna ir jos atspalviai. Štai kokias tendencijas šiais metais fiksuoja kompanijos specialistai visame pasaulyje:
•    Azijos šalyse populiari tamsiai mėlyno metalo spalva.
•    Europoje mėlyna spalva užima 12 proc. rinkos ir laikoma svarbiausia iš chromatinių spalvų. (Chromatinėms spalvoms nepriklauso balta, pilka ir juoda — jos vadinamos tonais.)
•    Lotynų Amerikoje vis dar dominuoja achromatinis spalvinas — balta, sidabrinė, pilka ir juoda.
•    Šiaurės Amerikoje taip pat pastebimas mėlynos spalvos atgimimas. Ypač populiari šviesiai melsva su rausvais akcentais.

Skaitytojų komentarai

Alvydas, 2008-11-24 12:36

jei kam idomu paspresti max lusherio testa tai meginkit cia http://www.colorquiz.com/

 Numeriai: Straipsniai: